Prieš kelias savaites užėmę vos trečią vietą, šiandien O. Scholzo socialdemokratai (SPD) pakilo iki A. Merkel konservatorių ir netgi pirmauja keliose rinkėjų apklausose. Jei šis pagreitis išsilaikys iki rugsėjo 26 d. rinkimų, tai būtų vienas ryškiausių politinių posūkių Vokietijos istorijoje.
Sekmadienį jis užtvirtino savo kaip rinkimų lyderio statusą, atlaikęs pakartotinius konservatorių kandidato Armino Lascheto ir Annalenos Baerbock iš Žaliųjų partijos puolimus. Pirmieji iš trejeto televizinių debatų tarp kandidatų pasitarnavo kaip kritinė galimybė pritraukti arba atstumti rinkėjus. Jų metu O. Scholzas išliko stabilus.
A. Laschetas bandė užaštrinti puolimą, užklausdamas apie karines išlaidas, o A. Baerbock pareiškė, kad O. Scholzas ir jo partija negali pasiūlyti to, ko reikia ateities Vokietijai.
Abu nieko nepešė. O. Scholzo pasirodymas buvo kompetentingas, technokratiškas – toks, prie kokio vokiečiai yra įpratę valdant A. Merkel. Po 100 minučių trukusio susirėmimo, remiantis transliuotojų „RTL/ntv“ apklausa „Forsa“, O. Scholzą nugalėtoju išrinko 36 proc. žiūrovų. A. Baerbock buvo antra su 30 proc, o A. Laschetas surinko 25 proc.
O. Scholzas išsisuko nepriekaištingai, o kartais netgi žaismingai, pavaizduodamas save kaip kandidatą į A. Merkel strategijos tęsėjus. Kanclerė išlieka populiariausia Vokietijos politikė net ir po 16 valdymo metų. Diplomuotas darbo teisininkas ir buvęs Hamburgo meras reitinguose antras.
Laikraščio „Sueddeutsche“ nuotraukų serijoje, pavadintoje interviu be žodžių, O. Scholzas šypsosi pozuodamas su A. Merkel būdingu rankos gestu – sudėjęs nykščius ir pirštus į deimanto formą. Politinė reklama moterims skirtame žurnale skelbė, kad jis turi viską, ko reikia gerai „Kanzlerin“ („kanclerei“).
„Jis stengiasi sudaryti įspūdį, kad yra savotiškas Angelos Merkel įpėdinis, nors tai, žinoma, nėra tiesa“, – interviu ARD televizijai sekmadienį sakė Bavarijos konservatorių partijos vadovas Markusas Soederis, kuris šiais metais taip pat siekė kandidatūros.
O. Scholzo priešrinkiminiai veiksmai iš esmės atkartoja A. Merkel 2017 m. kampaniją, kuri rėmėsi rinkėjų pažinimu ir galėtų būti apibendrinta pačios kanclerės debatų fraze: „Jūs mane pažįstate“.
Nors O. Scholzui iki kanclerės lygio toli, ketveri metai viešumoje, jam dirbant vicekancleriu ir Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų valdytoju, suteikia tam tikrą pranašumą prieš konkurentus. A. Laschetas ir A. Baerbock prieš kampaniją nacionalinėje arenoje buvo praktiškai nežinomi ir negali pretenduoti į O. Scholzo patirties vyriausybėje lygį.
Kadangi abu jo varžovai negali pasiremti sėkmingais ankstesniais rezultatais, tokie suklupimai, kaip A. Lascheto juokas, kai prezidentas skaitė savo pranešimą reikšdamas užuojautą sielvartaujančioms šeimoms, ir A. Baerbock nuplagijuotos knygos dalys, rinkėjų buvo vertinami negailestingai. Tuo tarpu O. Scholzui pavyko išlipti sausam iš „Wirecard AG“ žlugimo ir „Cum-Ex“ mokesčių skandalo.
Jo iškilimą palengvino palanki pradžia. Jis buvo paskelbtas SPD kandidatu praėjusių metų rugpjūtį, likus aštuoniems mėnesiams iki tol, kai žalieji nominavo A. Baerbock, o konservatorių blokas išsprendė savo kandidatūros skandalą.
Papildomas laikas buvo labai svarbus, nes jis suteikė O. Scholzui galimybę kompensuoti savo silpnąją vietą: partiją.
Kaip ir kiti centro kairiųjų judėjimai visoje Europoje, Vokietijos socialdemokratai jau daugelį metų patiria nuosmukį. Nors dabartiniai apklausų skaičiai tik nežymiai viršija silpniausius partijos rezultatus 2017 m., lenktynėse užpildyti A. Merkel paliktą vakuumą konservatoriams sekasi dar prasčiau.
Po įtemptų varžybų A. Laschetas sausio mėnesį buvo išrinktas krikščionių demokratų lyderiu ir pakeitė A. Merkel protežė Annegret Kramp-Karrenbauer. Netrukus jis susidūrė su nauju iššūkiu – M. Soederio kandidatavimu. CSU vadovas išlieka populiaresnis, o tai pabrėžia A. Lascheto trūkumus ir kai kuriuos pareigūnus skatina atvirai abejoti grupės pasirinkimu.
Neramumai, sudrebinę paprastai stabilų konservatyvųjį bloką – žymus nukrypimas nuo paskutinių rinkimų. Socialdemokratai atidėjo vidinius nesutarimus ir surėmė pečius dėl O. Scholzo, kuris tvirtai stovi kampanijos centre, o partija atlieka antraeilį vaidmenį.
Kampanijos plakatuose dominuoja O. Scholzo nuotraukos. Konservatoriai, priešingai, vaizduoja platų vokiečių spektrą, stengdamiesi pabrėžti partijos svarbą ir akcentuoti ją kaip vienijančią jėgą.
Galbūt O. Scholzas ir gali svarstyti perimti A. Merkel palikimą, tačiau kanclerės bloko kandidatas privalo būti atsargesnis. CDU nekantrauja startuoti iš naujo, o tai reiškia, jog A. Laschetas turi laikyti A. Merkel rankos atstumu, kad ji jo neužgožtų.
O. Scholzo partija vis dar gali sukliudyti jo ambicijoms. Apklausos rodo, kad norint išrinkti naują kanclerį, parlamento daugumai reikės trijų partijų koalicijos.
Kadangi žalieji yra galimas tiek SPD, tiek konservatorių partneris, spręsti liks laisviesiems demokratams. Verslui palanki partija aiškiai nurodė, kad pirmenybę teiks aljansui su konservatoriais.
Be to, pastaruoju metu SPD nutolo nuo O. Scholzo centristinio kelio. Į kairę pasukę politikai Norbertas Walteris-Borjansas ir Saskia Esken buvo išrinkti pernai, įveikę O. Scholzo vadovaujamą duetą.
Socialdemokratai nominavo O. Scholzą, nes jis buvo labiausiai atpažįstama partijos figūra ir pasirengęs imtis iš pažiūros nepavydėtino vaidmens tuo metu, kai parama konservatoriams buvo maždaug dvigubai didesnė nei SPD.
Tačiau skirtingos pažiūros galiausiai gali tapti reikšminga takoskyra. O. Scholzas jau sulaukia vis garsesnių raginimų atmesti sąjungą su antikapitalistine Kairiųjų partija, tačiau sekmadienį atsisakė tai padaryti.
O. Scholzo komandos pareigūnai pripažįsta, kad pagrindinis rūpestis – paversti jo populiarumą balsais už socialdemokratus, teigia su diskusijomis susipažinęs asmuo.
Tuo tarpu kampanija ir toliau stumia O. Scholzą į priekį. Naujoje politinėje reklamoje atskleidžiamos svarbiausios O. Scholzo karjeros akimirkos, įskaitant jo pandeminės pagalbos „bazuką“, ir primenamas ryšys su buvusiu kancleriu Helmutu Schmidtu – vieninteliu oficialiai paminėtu SPD atstovu.
„Mes daug pasiekėme, o dabar nuveiksime dar daugiau, – vaizdo įraše sako O. Scholzas. – Štai kodėl norėčiau tarnauti mūsų šaliai kaip kancleris.“