Šį skaičių – iki penkių milijonų – pirmadienio susitikime su Bundestago frakcijų vadovais minėjo ir šalies vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (CSU), – informuoja Vokietijos spaudos agentūra dpa.
Kad Vokietija (kaip, beje, ir kitos sąjungininkų šalys) yra įsipareigojusi priglausti buvusius bendradarbius afganistaniečius bei jų šeimas, – vienas dalykas. Tačiau kalba čia eina ne apie tuos kelis tūkstančius žmonių, kurių saugumui ir gyvybei išties iškilusi reali grėsmė.
Dabartinėje dramatiškoje situacijoje Vokietijai, o ir visai Bendrijai, ir vėl iškilo klausimas, ar išties jos yra pasirengusios įsileisti kiekvieną, kuris prie sienos ištars „Asyl“, – susimąstyti ragina U. Reitzas.
Kaip į tai reaguoja skirtingos Vokietijos partijos, ypač turint omeny rugsėjo gale vyksiančius rinkimus į Bundestagą? Žaliųjų lyderė, kandidatė į kancleres Annalena Baerbock dar penktadienį, duodama interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“, perspėjo „nekartoti Sirijos karo klaidų, kuomet europiečiai buvo neleistinai nepasirengę pabėgėliams“. Ir dabar, užuot laukus, kol visos 27 šalys pareikš esančios pasiruošusios priimti pabėgėlius, Vokietija turi veikti drauge su tomis šalimis, įskaitant JAV ir Kanadą, kurios yra pasirengusios padėti, „turime drauge susitarti dėl aiškių priėmimo kontingentų“, – ragino A. Baerbock.
Žalieji siunčia pasauliui netinkamus signalus
Kritikos tokiai iniciatyvai iš krikščionių demokratų (CDU) ilgai laukti nereikėjo.
„Reikalavimas Europos Sąjungoje priimti didelį skaičių afganų pabėgėlių yra neteisingas“, – Vokietijos spaudos agentūrai sakė Bundestago narys, krikščionis demokratas Mathiasas Middelbergas.
„ES pastangos turi būti nukreiptos pirmiausia į pabėgėlių priėmimą regione“, – sakė jis.
Panašiai kaip sirų atvejų, galima būtų galvoti apie bendrą susitarimą šiuo klausimu su Turkija. „Jei žalieji kiekvieno konflikto pasaulyje atveju reikalauja priimti visus pabėgėlius Vokietijoje ar ES, tai yra netinkami signalai, – juoba kad pasirengimas priimti pabėgėlius visoje ES šiuo metu yra labai ribotas“, – skepticizmo neslėpė M. Middelbergas.
Drauge jis pridūrė, kad Vokietijoje jau ir taip pastaruoju metu kas mėnesį prieglobsčio prašosi per 12 000 žmonių ir kad beveik du trečdaliai sirų pabėgėlių šalyje visiškai arba iš dalies gyvena iš socialinės pašalpos.
Galimas daiktas, kad kaip tik žaliųjų geranoriški pareiškimai sužadino nepagrįstus lūkesčius ir gandus. Bulvarinio leidinio „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, neseniai lankęsis Afganistane ir bendravęs su Talibano atstovais, pirmadienį „Bild“ twitterio paskyroje rašė: „Girdžiu iš įvairių šaltinių, kad žmonių antplūdis į Kabulo oro uostą susijęs su gandais socialiniuose tinkluose, neva Vokietija esanti pasirengusi tuoj pat visus evakuoti – be dokumentų ir įrodymų.“
Alternatyva: humanitarinę pagalbą reikia suteikti regione
Krikščionys demokratai ir laisvieji demokratai laikosi iš principo kitos pozicijos nei žalieji. Tiesa, krikščionių demokratų lyderis, kandidatas į kanclerius Arminas Laschetas reikalauja sukurti oro tiltą, kuriuo iš Afganistano į Vokietiją būtų pargabenti ne tik vokiečiai bei jiems talkinę vietos darbuotojai, bet ir, pavyzdžiui, moterų bei žmogaus teisių aktyvistai su šeimomis. Ir tai suprantama, – kas „netikinčiųjų“ iš Vakarų pusėje kovojo prieš tikinčiuosius, tas nusipelno mirties, nes prarado savo garbę, – talibų logiką „Focus Online“ perteikia U. Reitzas.
Drauge A. Laschetas pabrėžė, jog būtina imtis žingsnių pabėgėlių srautams Europos kryptimi užkirsti, kad nepasikartotų 2015 m. klaida, sukėlusi Vokietijai sunkią vidaus politikos krizę ir sustiprinusi dešiniąją „Alternatyvą Vokietijai“.
„Šįkart turime laiku suteikti humanitarinę pagalbą regione, kilmės šalyse“, Europos Sąjunga turi imtis priemonių, „kad prioritetas būtų pagalba tenai“, didžioji dalis žmonių bėgs į kaimynines šalis, todėl tarptautinė bendruomenė turi „remti kaimynines šalis, taip padėdama sušvelninti humanitarinę katastrofą“, – twitter paskyroje rašė A. Laschetas.
Iš esmės adekvačią poziciją Afganistano klausimu užima ir laisvųjų demokratų (FDP) lyderis Christianas Lindneris, ZDF „Vasaros interviu“ sekmadienį raginęs šalies vyriausybę kuo skubiausiai evakuoti visus tuos, kurie Afganistane padėjo vokiečiams, – tai esanti vokiečių moralinė pareiga. O pabėgėliams drauge su pabėgėlių agentūra ir kitais partneriais reikia padėti vietoje ir Afganistano artimojoje aplinkoje, pasirūpinant ten jų apsauga ir „humaniškomis aplinkybėmis“.
Žodžiu, tiek krikščionių demokratų lyderis A. Laschetas, tiek ir laisvųjų demokratų lyderis Ch. Lindneris iš esmės laikosi migracijos tyrinėtojo Paulo Colliero siūlomos migracijos srautų valdymo nuostatos.
Toks sprendimas būtų ne tik kad finansiškai kur kas racionalesnis, – pagalba artimojoje aplinkoje vienam pabėgėliui kainuotų 135 kartus pigiau nei Europos šalyse, vadinasi, už tą pačią sumą būtų galima padėti daug didesniam skaičiui pabėgėlių. Tai padėtų išvengti ir socialinių bei kultūrinių įtampų priimančiose visuomenėse. O kad tokios įtampos didėja, po 2015 metų savo akimis įsitikinti galėjo ne tik Vokietijos, bet ir Austrijos, Danijos, Švedijos gyventojai ir politikai.
Turkija nesiruošia padėti
Dabar europiečių akys vėl viltingai krypsta į Turkiją, su kuria nuo 2016 metų veikia ES sutartis dėl Sirijos pabėgėlių. Tačiau šioji sutartis tikrai nėra stabili, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau ne sykį pasinaudojo pabėgėliais kaip spaudimo priemone kaimynei Graikijai, pagaliau ir visai Bendrijai, – taip, tarkime, nutiko praėjusių metų vasarį, kai Ankara paskelbė „atidariusi sieną su Graikija“.
Ir dabar, kai vis daugiau afganų pabėgėlių veržiasi į Turkiją, Ankara perspėja europiečius nedėti į ją vilčių.
„Turkija nebus Europos Sąjungai nei pasienio sargybiniu, nei pabėgėlių stovykla“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
Pagaliau ir minėtoji sutartis afganams negalioja. Turkijoje jiems dažnai nesuteikiamas apsaugos statusas ir jie gyvena ten nelegaliai. Todėl daliai afganų šalis yra tik tranzito stotis kelyje į ES.
Įvertindama susidariusią situaciją, politikos analitikė iš Vašingtono ir Briuselio migracijos instituto Susan Fratzke pripažino, jog derybose su Ankara Briuselio išeities pozicija dabar yra blogesnė nei prieš penkerius metus. Be to, debatai dėl pabėgėlių iš Afganistano neturėtų koncentruotis vien ties ES išorės siena su Turkija. Didžioji dalis afganų patrauks į Pakistaną ir Iraną, kur jau dabar prisiglaudę apie 90 procentų afganų pabėgėlių, – pastebėjo ji.
„Afganistano klausimo migracija į Vokietiją neišspręsime“
„Afganistano klausimo migracija į Vokietiją neišspręsime“, – pirmadienį transliuotojų grupei RLT ir n-tv sakė Vokietijos krikščionių demokratų generalinis sekretorius Paulas Ziemiakas. Ir pridūrė: „Mums yra aišku, kad 2015-ieji neturi pasikartoti.“
Kaip matyti, panašios pozicijos laikosi ir kanclerė Angela Merkel.
„Iš Afganistano dabar bandys bėgti daug žmonių“, – sakė ji CDU komisijų posėdyje. Todėl federalinė vyriausybė glaudžiai bendradarbiaus su kaimyninėmis Afganistano šalimis: „Turim padaryti viską, kad padėtume šioms šalims paremti pabėgėlius.“
„Su šia tema mums teks dar labai ilgai susidurti“, – pirmadienį citavo kanclerę „Spiegel Online“.
Kritinių komentarų gresiančios naujos masinės migracijos tema šalies medijose tikrai netrūksta. Įsipareigojimas Ženevos pabėgėlių konvencijai nereiškia, kad „turime tapti neribojamos migracijos šalimi“, – pastebi vyriausiasis dienraščio „Die Welt“ komentatorius Jacquesas Schusteris.
Vokietija nėra kaimyninė Afganistano šalis, tad ir pabėgėliai afganai neturi tokios teisės, ištarę burtažodį „Asyl“, patekti į Vokietiją.
O politinių sprendimų prasme tai reikštų: „Europos sienos turi būti saugomos taip, kad į ES patektų kiek galima mažiau žmonių.“
Kritiniu atveju, J. Schusterio manymu, reikėtų netgi sustabdyti Šengeno galiojimą, kad nebūtų neteisėtai kertama Vokietijos siena.
„Kas šalį nori padaryti neribotos masinės imigracijos kraštu, tas kelia pavojų visuomenės stabilumui“, – perspėja žurnalistas, istorijos mokslų daktaras J. Schusteris.
Priminė „Islamo bendradarbiavimo organizaciją“
Kitas „Die Welt“ komentatorius Henrykas M. Broderis primena, jog Afganistanas ribojasi su šešiomis valstybėmis: Iranu vakaruose, Turkmėnija, Uzbekistanu ir Tadžikija šiaurėje, Kinija šiaurės rytuose ir Pakistanu rytuose bei pietuose, – iš viso virš 5500 kilometrų. Visos šios valstybės, išskyrus Kiniją, yra musulmoniškos.
„Nepaisant įvairių regioninių skirtumų, egzistuoja šias šalis siejanti kultūra, tas pats visuomenės, valstybės, žmogaus teisių ir pareigų supratimas“, – argumentuoja žydų kilmės publicistas H. M. Broderis.
Be to, jis primena, kad Afganistanas, kaip ir jo kaimynai, priklauso 1969 metais įsteigtai „Islamo bendradarbiavimo organizacijai“ (Organisation of Islamic Cooperation, OIC).
„Ar tai nebūtų puiki idėja, jei Vokietija, o dar geriau – visa ES paragintų šią „Islamo bendradarbiavimo organizaciją“ imti spręsti pabėgėlių klausimą? Žinoma, su finansine ES pagalba, kuria dabar ji jau remia Turkiją, priimančią pabėgėlius iš Sirijos.“ O ir patiems afganams būtų lengviau integruotis Pakistane ar Uzbekijoje, nei kad Vokietijoje ar Danijoje, jau nekalbant apie Lenkiją ar Vengriją“, – savo komentarą baigia H. M. Broderis.
Kol kas paguodos teikia tik viltis, kad žaibiškai valdžią Afganistane užėmę talibai gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų, yra kur kas nuosaikesni, – bent jau taip skatintų manyti naujausi jų vieši pereiškimai, o ir iš Afganistano Vokietiją kol kas pasiekusi žurnalistų informacija.