Europos Liaudies Partijos (EPP) vadas M. Weberis organizuoja sukilimą prieš projekto rėmėjus, – skelbė spauda, komentuodama 46-erių bavaro pareiškimą, kurį jis iš pradžių išsakė Lenkijos dienraščiui „Polska Times“, o po to pakartojo ir Vokietijos medijoms.
Savo poziciją pretendentas į Europos Komisijos pirmininko postą aiškino taip: jis atstovauja ne Vokietijos, o visos Bendrijos valstybių interesams, todėl „negali likti abejingas lenkų, lietuvių, latvių, suomių, danų, švedų rūpesčiui“.
„Kas galvoja apie Europą, tas privalo galvoti apie nepriklausomybę nuo rusiškų dujų“, – sakė jis Vokietijos televizijos kanalui ZDF.
Politikų reakcijos ilgai laukti nereikėjo: M. Weberį kritikuoti pirmieji puolė socialdemokratai, jiems antrino Alternatyva Vokietijai (AfD), nepasitenkinimo šurmulio būta ir Vokietijos konservatyviame bloke, – juk ne paslaptis, kad „Nord Stream 2“ – ilgametės krikščionių demokratų partijos lyderės Angelos Merkel atkakliai ginamas projektas.
Kodėl Angela Merkel taip remia Kremliaus dujotiekį?
Vėl viešumon iškilus konservatorių vidiniam nesutarimui dėl „Nord Stream 2“, dienraštis „Bild“ sugestyviai klausė, kodėl kanclerė Briuselyje dar vasario mėnesį taip ryžtingai kovojo prieš visus: „Prieš pasipriešinimą visoje ES (išskyrus Austriją). Prieš Ukrainą, kuri baiminasi, kad bus nutrauktas tiekimas jų dujotiekiu. Prieš perspėjimą, kad Vokietija tampa priklausoma nuo Rusijos dujų. Prieš JAV, kuri dėl „Nord Stream 2“ grasina sankcijomis. Bet už Kremliaus koncerną „Gazprom“. Už Kremliaus vadovo Vladimiro Putino interesus, – nuo 2019 metų pabaigos jis kasmet pumpuos 55 milijardus kubų dujų į Vokietiją, o iš ten – užtikrintus valiutos milijardus į savo karinę kasą („Gazprom“ perveda pinigus tiesiai Kremliui). Už Kremliaus lobistą ir „Nord Stream“ bosą, buvusį kanclerį Gerhardą Schröderį (SPD)“, – su kritiniu įkarščiu vardijo „Bild“.
Tokia A. Merkel pozicija ne vienam atrodo mįslinga.
Štai ir dabar, atsiliepdama į M. Weberio pažadą blokuoti Kremliaus dujotiekį, ji vėl kartojo savąją mantrą, jog tai esąs „grynai privatus ekonominis projektas“, – nurodo „Bild“.
Spaudoje pasigirdo netgi spėlionių, esą, kanclerė galinti nusigręžti nuo M. Weberio – jos ligi šiol remto kandidato į Europos Komisijos pirmininko postą.
Vokietijos konservatorių bloke – sąmyšis
Pritarimo M. Weberis sulaukė iš Bundestago konservatorių frakcijos. Jos atstovas užsienio politikai Jürgenas Hardtas dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“ gyrė M. Weberį už tai, kad šis „aiškiai mato visų 28 ES narių, taip pat ir mažųjų, interesus“.
„Nord Stream 2“ „nuo pat pradžių buvo perdėm politinis projektas“, „Vokietija privalėjo jau kur kas anksčiau, sprendimo fazėje, rimtai atsižvelgti į mūsų rytinių kaimynų abejones“, – sakė J. Hardtas.
O štai ūkio ministras, ištikimas Angelos Merkel patikėtinis Peteris Altmeieris (CDU), stengėsi M. Weberio poziciją sumenkinti, vadindamas ją „jo asmenine nuomone“.
Be to, „Nord Stream 2“ tiesimas jau labai toli pažengęs, tad kelio atgal nėra.
Vladimiro Putino dujotiekis – „nelegali statyba“, kurią būtina kuo greičiau sustabdyti, nes ji vykdoma nusižengiant Europos teisei, – visiškai priešingai argumentavo prityręs Europos politikas, krikščionis demokratas Elmaras Brokas. Pasitikėti V. Putino žodžiu yra naivu.
„Rusai nesilaikys savo pažadų: vos tik „Nord Stream 2“ bus baigtas tiesti, jie prispaus Ukrainą – nesvarbu, ką Putinas žadėjo!“ Jie „užsuks Ukrainai kranelį“, – E. Broko perspėjimą citavo dienraštis „Bild“.
Tarsi patvirtindamas negerą nuojautą, praėjusį savaitgalį Rusijos prezidentas jau prasitarė apie galimybę panaudoti dujas kaip ginklą prieš Ukrainą, užsimindamas, kad metų pabaigoje baigus tiesti „Nord Stream 2“, Ukraina galės likti be dujų, – informavo dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Tokie V. Putino grasinimai turėtų Berlynui atverti akis ir paskatinti atsakingus politikus nutraukti paramą dujotiekio projektui, – komentavo dienraščio politinis redaktorius Reinhardas Weseris.
Socialdemokratai ir „Alternatyva Vokietijai“ sutartinai bara M. Weberį
Tačiau naujausi vokiečių politikų pasisakymai iš kairės ir dešinės tokio „praregėjimo“ vilties neteikia. Kol konservatoriai ginčijasi tarpusavyje dėl rusų vamzdžių, socialdemokratai vieningai remia Maskvą. Bundestago pirmininko pavaduotojas Thomas Oppermannas (SPD) M. Weberio pareiškimą dėl dujotiekio pavadino „nesąmone“.
Vokietija netampa priklausoma nuo Rusijos, priešingai, dujotiekis „stabilizuoja santykius“, – komentavo socialdemokratas twitterio paskyroje.
„Kas sėja abejones dėl „Nord Stream 2“, tas pasirengęs tapti priklausomas nuo amerikietiškų frekingo dujų arba nori vėl atgaivinti atomines elektrines“, – Vokietijos spaudos agentūrai sakė parlamentinės socialdemokratų frakcijos pirmininko pavaduotojas Matthiasas Mierschas.
O Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos premjerė Manuela Schwesig (SPD) įsitikinusi: tai esanti tik rinkiminė taktika, M. Weberis „Vokietijos sąskaita vyksta į kitas šalis žvejoti balsų“.
„Siekdamas valdžios, M. Weberis pasiryžęs paaukoti „visų mūsų aprūpinimo dujomis garantiją“, – socialdemokratei antrino „Alternatyvos Vokietijai“ lyderis Jörgas Meuthenas.
Įtarinėti M. Weberį rinkiminės kampanijos taktiniais žaidimais ir siekiu įsiteikti rytų europiečiams yra nesąžininga, nes savo pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu jam keisti nereikėjo.
Be to, M. Weberis visąlaik ieškojo kompromisinių sprendimų, stengėsi būti tiltu tarp Vakarų ir Rytų, – atrėmė kaltinimus bavaro nuostatos šalininkai, tarp jų – ir Europos žalieji.
„Niekas nenori, kad Komisijos pirmininku taptų Berlyno vyriausybės parankinis“
Vokietijos politikos apžvalgininkų komentaruose nusveria savikritiški balsai. „Berlyno politika, mėgstanti vaizduoti save kaip multilateralizmo Gralio saugotoją“, dujotiekio klausimu „visiškai nepaisė rytinių ES partnerių būgštavimų“, – primena dienraštis „Tagesspiegel“.
Vokiečių kontrargumentas, esą, prieš Vokietiją V. Putinas niekada nepanaudojo dujų kaip ginklo, yra silpnas, nes Rusijos kaimynams, ypač Ukrainai, teko jį jau ne kartą savo kailiu patirti, – primena žurnalo „Focus“ komentatorius Ulrichas Reitzas.
„Vokietija šiuo projektu prisiriša prie šalies, kuriai dėl jos elgesio Kryme ir Rytų Ukrainoje taikomos ES sankcijos“, nuo 2014 metų Europos Sąjunga griežtai smerkia Rusijos elgesį, tad „keista, jog Vokietijai tai nėra argumentas prieš dujotiekio projektą“, – stebisi „Deutschlandfunk“ korespondentė Briuselyje Bettina Klein.
Politinis Berlynas nelyginant monstranciją neša prieš save iškėlęs solidarumo šūkį. Tačiau „kiti europiečiai dar nepamiršo, kad Vokietijos vyriausybė pabėgėlių klausimu prieš tai net nesiteiravo, kokie jų interesai, užtat po to juos spaudė, kad drauge spręstų vokiečiams iškilusią skaitlingų pabėgėlių problemą, – kritikos negailėjo U. Reitzas. – Vokiečių reputacija Briuselyje prieštaringa. O dėl jų vienašališkų nacionalinių sprendimų nebelinkstama tikėti šventinėmis europietiškumo priesaikomis“.
B. Klein gręžiasi dar toliau į istorinę praeitį, kurioje „daugumai Europos šalių Vokietija buvo ne taikos nešėja, o agresorė“.
Ypač nemalonius jausmus sukelia kitus apeinantys vokiečių-rusų sprendimai, – rytinių Vokietijos kaimynių perspektyvą „Deutschlandfunk“ klausytojams vėrė B. Klein. – „Arogantiškai numoti į tai ranka“ – neišmintinga.
Tad M. Weberio pozicija vokiečių-rusų dujotiekio klausimu jai visiškai suprantama. „Niekas, ypač Rytų ir Vidurio Europos valstybės, nenori Komisijos pirmininku matyti Berlyno vyriausybės parankinio,“ – sakė B. Klein.
Ar vamzdį užkimšti dar ne per vėlu?
Išties keista, kai kiekviena proga europietiškumo iš kitų reikalaujantys socialdemokratai kandidatui į Europos Komisijos pirmininko postą prikiša vokiečių interesų nepaisymą.
„Galbūt iš Manfredo Weberio galima būtų geriausiai pasimokyti, ką reiškia būti geru europiečiu, – pastebi „Focus“ autorius U. Reitzas. – Geram europiečiui abejonės atveju europietiški interesai svarbesni už vokiškus, net ir tada, kai jis pats – vokietis. Nuo šventadieninių europietiškumo deklaracijų europiečiu automatiškai netampama.“
Lieka dar vienas esminis klausimas: ar išties, kaip tvirtina Vokietijos ūkio ministras P. Altmeieris ir kiti aistringi „Nord Stream 2“ gynėjai, sustabdyti dujotiekį jau per vėlu?
Dujotiekio statybos išties nebesustabdysi, tačiau įmanoma užkirsti kelią dujoms per jį. Jau dabartinė Europos Komisija paaiškino, kad neseniai priimtos dujų direktyvos, pagal kurias dujotiekio tiesėjas ir dujų tiekėjas negali būti vienas ir tas pats ūkio subjektas („Nord Stream 2“ atveju tai yra „Gazprom“), galioja ir jau veikiančiam sandoriui. Leidimą tiekti naujaisiais vamzdžiais dujas duos federalinė Vokietijos vyriausybė, tačiau prieš tai ji privalės gauti Europos Komisijos pritarimą.
Tai ir yra tas svertas, kurį savo rankose turėtų M. Weberis, tapęs Komisijos pirmininku, – aiškina Vokietijos radijo korespondentė Briuselyje B. Klein.
Deja, dar labai neaišku, ar M. Weberis Komisijos pirmininku taps. Net ir tuo atveju, jei Europos Liaudies Partijos blokas ir vėl taptų stipriausias (kas anaiptol nėra aišku), tai būtų tik pirma pakopa į šį postą. Jei tikėtume Ericu Bonse, kuris nuo 2004 metų informuoja vokiečius apie Europos politiką iš Briuselio, „paskutinį žodį dėl to, kas taps Junckerio įpėdiniu, tars Merkel & Co“.