Planas buvo atskleistas anksčiau šiais metais, kai policija sulaikė keturis vyrus, kaltinamus „sprogdinimų ir kitų smurtinių veiksmų rengimu“ bei sąmokslu pagrobti sveikatos ministrą Karlą Lauterbachą.
Dabar tyrėjai suėmė penktą įtariamąją, vardu Elisabeth R., kuri, kaip manoma, buvo atsakinga už operacijos planavimą, sakė prokurorai.
Ji kaltinama vėliausiai 2022 metų sausio mėnesį prisijungusi prie ekstremistų grupės, kuri nepripažino Vokietijos demokratinių institucijų ir griežtai pasisakė prieš vyriausybės kovos su koronavirusu priemones.
Ketvirtadienį prokurorai pareiškė, kad pagrindinis grupuotės tikslas buvo „sukelti Vokietijoje pilietinio karo sąlygas ir taip galiausiai nuversti federalinę vyriausybę ir parlamentinę demokratiją“.
Teigiama, kad grupuotė ketino tai pasiekti, sunaikindama elektros energijos įrenginius, kad visoje šalyje būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas.
Be to, K. Lauterbachas „turėjo būti prievarta pagrobtas, prireikus nužudant jo asmens sargybinius“, teigė prokurorai.
Teigiama, kad grupė turėjo administracinį padalinį, kuriam vadovavo Elisabeth R., „užėmusi aukštesnę poziciją ir rengusi planų įgyvendinimo ir koordinavimo tikslinimus“.
Įtariama, kad ji taip pat dalyvavo verbuojant naujus narius ir įsigyjant ginklų bei sprogmenų.
„Ji nuolat reikalaudavo greito planų įgyvendinimo ir nurodė konkrečius terminus“, – teigė prokurorai.
Balandį, kai sąmokslas buvo atskleistas, K. Lauterbachas teigė, kad jį buvo ėmusi saugoti policija, nes jis buvo tapęs taikiniu.
Sveikatos ministras teigė, kad kai kurie protestuotojai prieš COVID-19 ribojimus tapo „labai pavojingi“ ir „siekė destabilizuoti valstybę ir demokratiją“.
Vokietijoje vykusiuose protestuose prieš kovos su koronaviruso priemones kartais dalyvaudavo dešimtys tūkstančių demonstrantų, tarp kurių buvo įvairių žmonių, įskaitant skiepų skeptikus, neonacius ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) narius.
Tačiau, sušvelninus viruso apribojimus, šiais metais protestai nurimo.