Komunistinės Rytų Vokietijos ir kapitalistinės Vakarų Vokietijos suvienijimo dienos sidabrinės metinės sukanka tokiu metu, kai ši stipriausios Europoje ekonomikos šalis atsidūrė kryžkelėje.
Kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), abu kilę iš komunistinių rytų dalyvavo verslo sostinėje Frankfurte surengtame minėjime skambiu šūkiu: „Grenzen überwinden“ („Įveikime sienas“).
Savo kalboje prezidentas J.Gauckas daugiausia dėmesio skyrė pabėgėlių krizei ir ragino vokiečius atgaivinti tą pačią veiklumo dvasią, kuri apėmė šalį tais mėnesiais tarp Berlyno sienos nugriovimo ir rytų bei vakarų valstybių suvienijimo į vieną Vokietiją.
„Šiandien mes švenčiame ano laikotarpio narsą ir pasitikėjimą savimi. Pasinaudokime ta atmintimi kaip tiltu“, – sakė J.Gauckas, buvęs pastoriumi Rytų Vokietijoje.
„Ir 1990 metais kilo pagrįstas klausimas: ar mes priimsime šį iššūkį? Ir tuomet, nebuvo istorijos pavyzdžio, kuriuo būtų galima sekti. Ir vis dėlto, milijonai žmonių ėmėsi nacionalinės suvienijimo užduoties ir pavertė Vokietiją valstybe, kuri yra daugiau negu jos dalių suma“, – sakė J.Gauckas.
A.Merkel kalnbėjo apie migrantų krizę, kuri virto šio šimtmečio išbandymu Europai.
„Po dvidešimt penkerių metų mes susidūrėme su didžiuliu iššūkiu – pabėgėlių problema“, – sakė ji Frankfurte žurnalistams.
„Ir dabar mes, vokiečiai, vieni patys neišspręsime problemos, o tik su Europa, sąžiningai pasidalijus naštą, ir kartu su visu pasauliu“, – nurodė ji.
1990 metų spalio 3 dieną, kai, praėjus metams nuo Berlyno sienos nugriovimo per taikią revoliuciją, įsigaliojo suvienijimo sutartis, pagal kurią abi tautos pusės tapo viena valstybe, masiškai liejosi džiaugsmas.
Nuo tada ši diena yra Vokietijos valstybinė šventė.
Frankfurte šventiniai renginiai vyks visą savaitgalį, gros popmuzikos grupės, į dangų kils fejerverkai, bus rodomos meno instaliacijos, šviesomis papuošiančius 25 Maino upės tiltus.
Berlyne bus gatvės pokylis prie Brandenburgo vartų, Vokietijos vienybės simbolio.
Tiesa, kol kas skirtumai tarp abiejų šalies pusių dar neišnyko.
Suvienijimą teisingu sprendimu laiko 6 procentai vokiečių. Tačiau 71proc. vakariečių ir 83 proc. rytiečių tvirtina, kad „didelių skirtumų“ tebesama, rodo nuomonių apklausa, kurią atliko firma „YouGov“.
Rytuose – didesnis nedarbas, gausu socialinių skirtumų, rytuose daugia gimsta nesantuokinių vaikų. Skiriasi ir požiūriai į pabėgėlius – rytuose daugiau išpuolių prieš pabėgėlių stovyklas.