Sekmadienį vykusiuose rinkimuose Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, turinčioje daugiausiai gyventojų visoje šalyje, daugiausia balsų gavo krikščionys demokratai (CDU), o rinkėjų parama SPD sumažėjo iki istoriškai naujo žemiausio lygio, rodo anksti pirmadienį paskelbti negalutiniai rezultatai.

Tai jau antroji Vokietijos kanclerio nesėkmė per dvi savaites po to, kai jo SPD, šiuo metu vadovaujanti trijų partijų koalicinei vyriausybei, šį mėnesį Šlėzvigo-Holšteino žemės rinkimuose irgi pasiekė blogiausią rezultatą per visą savo istoriją.

Didžiausiuose šių metų Vokietijos rinkimuose SPD gavo 26,7 proc. balsų – tai yra blogiausias partijos rinkimų rezultatas per 76 metų Šiaurės Reino-Vestfalijos istoriją.

Tuo tarpu CDU pirmavo – ji surinko 35,7 proc. balsų, t. y. 2 procentiniais punktais daugiau, palyginti su 2017 metų partijos rezultatu. Žaliųjų partija pasiekė didžiausią laimėjimą, pagal prognozes padidinusi savo balsų dalį iki 18,2 proc. ir patrigubinusi savo rezultatą, palyginti su 2017 metų rinkimais.

Verslui palankūs laisvieji demokratai surinko 5,9 proc. balsų, t. y. jų rezultatas sumažėjo nuo 12,6 proc., buvusių per praėjusius rinkimus.

Kraštutinių dešiniųjų AfD gavo 5,4 proc. balsų, taip pat mažiau, palyginti su 7,4 proc. per ankstesnius rinkimus, Kairiųjų partija gavo 2,1 proc. balsų – irgi mažiau, palyginti su buvusiais 4,9 proc.

Todėl ankstesnė valdančioji koalicija, kurią sudarė CDU ir FDP, nebeturi daugumos žemės parlamente, o tai sudaro prielaidas kelias savaites truksiančioms deryboms dėl koalicijos.

Žaliųjų partija tampa padėties šeimininke ir dabar turi apsispręsti, ar eiti į vyriausybę su CDU, ar su SPD.

Pramoninėje vakarinėje žemėje, kuri dažnai laikoma nacionalinio masto rinkimų indikatoriumi, teisę balsuoti turėjo apie 13 mln. žmonių, iš jų 786 tūkst. balsavo pirmą kartą. Tačiau rinkimuose balsavo rekordiškai mažas rinkėjų skaičius – 55,5 proc.

Rinkimų kampanijoje dominavo su Ukraina susijusios temos. Svarbiausi klausimai –energetinis saugumas, laipsniškas anglies atsisakymas ir didesnės kuro bei energijos kainos. Per kampaniją taip pat buvo kalbama apie klimato kaitą, švietimo politiką ir būsto prieinamumą.

CDU ir SPD taip pat ginčijosi dėl savo partijų santykių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iki karo Ukrainoje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją