Brošiūros kritikams kilo negeras įtarimas, kad taip skatinamas ideologinis šnipinėjimas. Imta netgi svarstyti, ar politinė kairė nesiekia tokiu būdu ugdyti sau būsimų rinkėjų.
Kalba čia eina apie brošiūrą nekaltu vaikiškos skaičiuotės pavadinimu: „Ene, mene, muh – und raus bist du!“ (Ene, mene, mū – ir iškrenti tu). Kaip skelbia paantraštė, tai yra „Patarėjas, kaip elgtis su dešiniuoju populizmu ir mizantropija vaikų darželiuose“.
Sparčiai kylant dešiniojo populizmo judėjimams, svarbu „demokratiškai kreipti ankstyvąjį vaikų ugdymą“, – pabrėžia Vokietijos Šeimos ministrė, socialdemokratė Franziska Giffey įvadiniame knygelės žodyje. Tačiau ar su demokratiniais prinicpais neprasilenkia patys metodiniai nurodymai?
Ypač rimtų abejonių sukėlė metodinius nurodymus iliustruojantys konkretūs „probleminiai atvejai“ ir patarimai, kaip juos reikėtų spręsti.
„Tikri berniukai“ ir „tikros mergaitės“ nesiderina su gender ideologija
Tarkime, pavyzdyje, pažymėtame Nr. I.3, aiškinama, kaip atpažinti „tautiškų-nacionalistinių nuostatų tėvų“ vaikus (vok. „Kinder aus völkischen Elternhäusern“. Sąvoka „völkisch“ apibūdinama romantinė tautos kaip kraujo ryšiais susietos, savo žemėje įsišaknijusios bendrijos samprata, vėliau įsiliejusi į nacistinę ideologiją).
Brošiūros autorėms ir autoriams, kaip matyti, kliūva tradicinį lyčių vaidmenį pabrėžiantis, discipliną ir fizinę ištvermę ugdantis vaikų auklėjimas: „Mergaitė vilki suknutes ir nešioja kasytes, namuose ji mokoma namų ruošos ir rankdarbių, berniukas treniruojamas, kad būtų fiziškai stiprus. Abu ryte ateina į darželį, prieš tai nubėgę 1,5 km,“ – rašoma apie broliuką ir sesutę iš įtartinos „tautinės-nacionalistinės“ šeimos.
Be to, dešinės orientacijos šeimose augantys vaikai yra tylūs ir paklusnūs. Disciplinuotu auklėjimu formuojami „tikri berniukai“ ir „tikros mergaitės“, turėsiantys tapti stipriais „tautinės-nacionalistinės“ bendruomenės nariais.
Pastebėjus tokius atvejus, reikia kviestis tėvus ir aiškinti jiems, kad „autoritarinis ir lyčių stereotipais grindžiamas auklėjimas atima iš vaikų įvairiopas galimybes, riboja juos“, – rašoma brošiūroje.
„Marga visuomenė“ – bet pagal kairuolišką kurpalių
Atveju Nr. II.3 brošiūros autoriai iliustruoja, jų supratimu, netoleruotiną mamos piktinimąsi dėl to, kad jos sūnus iš darželio grįžo lakuotais nagučiais.
Auklėtoja tokiai senamadiškų pažiūrų mamai turėtų paaiškinti, kad darželyje ugdoma lytinė įvairovė ir tolerancija, kad vaikai gali išmėginti įvairius vaidmenis, dažytis ir persirenginėti – visai pagal gender ideologiją, teigiančią, jog lytiškumas tėra socialinė konstrukcija.
Genderistinį auklėjimą atmetantys tėvai pavojingai priartėja prie dešiniojo ekstremizmo, jų pažiūros yra „tiltas, siejantis visuomenės vidurį su dešiniojo ekstremizmo ideologija“, – aiškinama brošiūroje.
Stebėtina, kaip lengvai margos ir atviros visuomenės propaguotojai dešiniojo ekstremizmo etiketėmis apklijuoja kiekvieną, nepritariantį jų „margumo“ vizijai.
Mažumų gerove susirūpinę brošiūros autoriai pataria vaikų darželiams įsigyti ir „margų“ lėlių, papildyti valgiaraštį musulmonų vaikams priimtinu „halal“ maistu.
Tik keista, kad margos visuomenės ideologams užkliūna tradicinė nešiosena. Tiesa, reaguodama į aštrią kritiką, brošiūrą rengusi „Specializuota tarnyba gender ir dešiniojo ekstremizmo klausimais prie Amadeu Antonio fondo“ aiškino, esą, jų intencija buvusi iškraipyta, ištraukiant teiginius iš kontekso.
Tačiau kritikai pakišo besiteisinančioms autorėms ankstesnį jų tekstą – 2016 m. žurnale „Baby und Familie“ (Kūdikis ir šeima) skelbtą straipsnį „Pavojus iš dešinės“, kuriame teigiama, jog kruopščiai supintos kasos ir ilgi sijonai gali būti „nuoroda į dešiniųjų pažiūrų tėvus“. Anuomet net kairės pakraipos žurnalas „Der Stern“ prilygino tokį vertinimą rasizmui.
Tai – „šnipinėjimo vadovėlis“
Dabar Bundestago krikščionių demokratų (CDU) frakcijos vadovo pavaduotoja Nadine Schön teigė, kad brošiūra pasiteikia „absurdiškus pavyzdžius“ ir siūlo darželio auklėtojoms užsiimti „tėvų šnipinėjimu“ ir ragino šį metodinį leidinį „perdirbti į makulatūrą“.
„Die Bild“ pavadino brošiūrą „šnipinėjimo vadovėliu“, o „Berliner Zeitung“ komentavo: „Tikrinti ir koreguoti tėvų gyvenseną – ne valstybės ir vaikų darželių uždavinys“. „Sykį leidus valstybei šitaip kištis į šeimų privačią sferą, bus peržengta principinė riba. Tuomet labai greitai galime atsidurti ten, kur jau sykį buvome: VDR ir nacionalsocialsitinėje Vokietijoje buvo kontroliuojamos vaikų pažiūros, jie netgi būdavo verčiami tapti savo gimdytojų šnipais,“ – rašė „Berliner Zeitung“ komentatorius Gunnaras Schupelius.
Šnipinėjimo priekaištas „Amadeu Antonio fondui“ – itin nemalonus, kadangi jo vadovė Anetta Kahane buvo aktyvi socialistinės Vokietijos saugumo „Stasi“ informantė.
Metodinė knygelė – tai „gryniausias stalinizmas“, o jį parengęs fondas – „raudonai lakuotas nacių snukis 2018 metais“, „Stasi išmokta maniera“ „jau mažyliai mokomi tapti Stasi informantais, įdavinėjančiais savo tėvus“, „Šlykščiau, komunistiškiau ir šeimoms priešiškiau nebegali būti“, – tai tik keletas citatų iš pasipiktinimo laiškų, kuriais kritikai užvertė fondą.
Taip ugdoma ne daugiakultūrė visuomenė, o būsimi kairieji
Fondas aiškinosi, jog svarbiausias tos brošiūros tikslas – tai dešiniojo ekstremizmo prevencija, tai esanti įvairove ir demokratija grindžiama, vaikų teises ginanti pedagoginė koncepcija. Vaikų darželiuose būtina atsižvelgti į įvairių tautybių ir „vaivorykštinėse šeimose“ augančius vaikus bei jų poreikius. Būtina „kasdienybėje ugdyti įvairovės kultūrą“. O su ja nesiderina „vientisos „tautinės bendrijos“ samprata – centrinė nacių ideologema“.
Tokios interpretacijos kritikai nelinkę priimti už gryną pinigą – pernelyg aiškus brošiūros tendencingumas. „Po kovos prieš dešinę priedanga veikiau jau siekiama vaikų darželiuose galutinai įtvirtinti kairuolišką auklėjimo programą. Jos šūkiai: gender pedagogika, migracijos pedagogika, įvairovės ir demokratijos pedagogika“, – politinės kultūros žurnale „Cicero“ rašė filosofas Alexanderis Grauas.
Ir šios pedagoginės programos aktyvistams, pasak filosofo, rūpi pirmoje eilėje ne demokratija ir jau tikrai ne vaikų gerovė. Su šia programa vaikų darželiuose būsimiems rinkėjams stengiamasi įdiegti „teisingą nuostatą“. „Tam besipriešinantiems tėvams iškyla pavojus būti apšauktiems dešiniaisiais. Bet tai jiems gali tapti rimta problema privačiame, visuomeniniame ir profesiniame gyvenime,“ – analizuoja A. Grauas.
Tad šia kairuoliška „Amadeu Antonio fondo“ knygele iš tikro siekiama paveikti ne dešinįjį visuomenės pakraštį, o jos vidurį, primetant jam kairiąją mažumos ideologiją, įtvirtinant ją kaip nuomonės monopolį. Belieka, anot filosofo, tik pasirūpinti, kad tokius vaikų darželius lankytų visi vaikai, ir ideologinė kova bus laimėta.