U.von der Leyen, patekusi į keblia padėtį, kai buvo apkaltinta nuplagijavusi dalį savo daktarės disertacijos, paskelbė pranešimą po to, kai sekmadieninis laikraštis „Welt am Sonntag“ pacitavo vieną Stanfordo universiteto atstovę, kuri išreiškė mintį, kad ministrė galėjo netinkamai pasinaudoti šios mokyklos vardu.
Gynybos ministrė internete paskelbtame savo gyvenimo aprašyme nurodo, kad ji buvo „kviestinė auditorė Stanfordo universiteto verslo mokykloje“ 1993 metais.
U.von der Leyen gyvenimo aprašyme taip pat nurodyta, kad 1995 metais ji dirbo Stanfordo sveikatos apsaugos ligoninės administracijoje.
Tačiau laikraštis, cituodamas universiteto atstovę, tikina, kad U.von der Leyen niekada nebuvo oficialiai užsiregistravusi jokioje to universiteto programoje ir neturi jokių tai patvirtinančių sertifikatų.
„Tie, kas įtraukia universitetą į savo gyvenimo aprašymą, neturėdami tokių sertifikatų, netinkamai naudotųsi Stanfordo vardu“, – pabrėžė atstovė.
Tačiau Stanfordo atstovė, su kuria susisiekė naujienų agentūra AFP, sakė, kad „ankstesnė informacija galėjo būti išpūsta“.
Ji pridūrė, kad universiteto buvo paprašyta „patvirtinti informaciją dėl ryšių su Stanfordu, apie kuriuos nėra prieinamų duomenų universiteto dokumentuose“.
„Jokių kitų komentarų neturime“, – pažymėjo atstovė.
Tuo tarpu U.von der Leyen atmetė „Welt am Sonntag“ pranešimą, sakydama, kad „informacija mano oficialiame gyvenimo aprašyme yra teisinga“.
Kaip įrodymą, kad ji dirbo Stanfordo sveikatos apsaugos ligoninės administracijoje, ministrė pateikė laišką, pasirašytą tos ligoninės direktoriaus pavaduotojo. Kalbėdama apie kitą teiginį ji tvirtino, kad jos darbas atitiko viešinčios auditorės statusą „kaip tai apibrėžia Wikipedia.de“.
Tuo tarpu Hanoverio medicinos mokykla, kurioje U.von der Leyen įgijo daktarės laipsnį 1991 metais, nagrinėja įtarimus dėl plagijavimo, apie kuriuos rugsėjo pabaigoje paskelbė savaitraštis „Der Spiegel“.
Tas leidinys tvirtina, kad daugiau negu 40 proc. disertacijos esama nuplagijuotų tekstų, nors ministrė tai griežtai neigia.
Vokietijoje, kur akademiniams titulams skiriama daug dėmesio, nuo 2011 metų atsistatydino jau trys aukšto rango politikai, kilus skandalams dėl plagijavimo.
Švietimo ministrė Annette Schavan pasitraukė iš pareigų 2013 metais, kad atremtų savo buvusio universiteto kaltinimus, esą ji nuplagijavo savo disertaciją prieš daugiau negu tris dešimtmečius.
2011 metais tuometis gynybos ministras ir kylanti politikos žvaigždė Karlas-Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino, kai buvo aptikta nuplagijuotų tekstų jo disertacijoje. Per tą skandalą politikas aristokratas buvo pramintas „Baronu Iškirpk ir Įklijuok“.
Vėliau tais pačiai metais vokietė europarlamentarė Silvana Koch-Mehrin neteko daktarės titulo, kai tyrimas parodė, kad „reikšminga dalis“ jos 2000 metais apgintos disertacijos buvo nukopijuota nuo kitų šaltinių.