Kaip teigia „Financial Times“, praeitą savaitę variklių gamintojo „Deutz“ akcijos biržoje šovė 20 proc. aukštyn – tokį pokytį lėmė bendrovės pareiškimas, esą, ji rengiasi pradėti variklių tankams ir motociklų gamybą. Ši bendrovė yra viena iš tų, kurios pastaruoju metu peržiūri arba naikina iki tol galiojusius draudimus imtis gynybos užsakymų.
Verslas griauna tabu
Dalis Vokietijos verslo ilgą laiką vengė ryšių su gynybos sektoriumi, atgrasydavo pramonės bendradarbiavimo su nacistiniu režimu istorinis palikimas. Tačiau nuo 2022 metų vasario kai kurie svarbiausi šalies inžinerinių gaminių grandinės žaidėjai, tokie kaip lazerių gamintojas „Trumpf“ bei komponentų bendrovė „Hawe Hydraulik“, pradėjo pirmenybę teikti kariniams užsakymams.
Politologė ir buvusi Vokietijos tarptautinių santykių tarybos direktorė Cathryn Cluver Ashbrook teigia, kad verslo santykiai su gynybos sektoriumi sparčiai keičiasi: „Po trejų metų karo Europoje ir didžiulių ekonominių nuostolių Vokietija, panašu, pasiryžo istoriniam pokyčiui“.
Šiais metais „PwC Germany“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. vokiečių palaiko išlaidų gynybai didinimą.
Santykiai pradėjo keistis Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui kone iškart po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios pareiškus, jog valdžia skiria 100 mlrd. dolerių fondą Vokietijos gynybos stiprinimui ir šalies ginkluotųjų pajėgų modernizavimui. Tada prabilta apie planus pasiųsti brigadą į Lietuvą – tai bus pirmasis nuolatinis pajėgų dislokavimas modernioje šalies istorijoje. Prabilta apie privalomosios karinės tarnybos įvedimą.
Šiais metais „PwC Germany“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. vokiečių palaiko išlaidų gynybai didinimą.
„Agresyvus Rusijos karas Ukrainoje pagerino mūsų visuomenės suvokimą, kad laisvę prireikus reikia ginti ir karinėmis priemonės“, – pareiškė bendrovės „Daimler Truck“, kuri birželį pranešė apie naują susitarimą parūpinti 1500 sunkvežimių Kanados pajėgoms, atstovai.
Inžinerinių sprendimų bendrovės „Hawe Hydraulik“, kuri karinių užsakymų draudimo atsisakė 2022 metais, valdybos pirmininkas Karlas Haeusgenas pareiškė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir Europos noras didinti išlaidas gynybai sumažino gynybos sektoriaus stigmatizavimą.
„Didelė tiekimo grandinės gynybai dalis dabar gali pasigirti visai kitokiu įvaizdžiu nei prieš trejus ar ketverius metus“, – pareiškė jis. Anksčiau bendrovė laikėsi taisyklės netiekti savo produkcijos gynybos sektoriui, bet dabar jos valdyba svarsto vožtuvų ir siurblių, kuriuos galima naudoti ir karinei technikai, įskaitant transporto priemones ir laivus, užsakymus.
Dar viena priežastis, kodėl Vokietijos pramonė keičia mąstymą, yra sumažėjusi paklausa iš Kinijos. Skirtingai nei sparčiai augantis gynybos sektorius, šalies automobilių pramonė, išgyvenanti nelengvą perėjimą prie elektromobilių, buvo priversta atleisti daug darbuotojų.
Noriai pereina prie gynybos
Vokietijoje susiklostė priešinga situacija, kokia Europą buvo ištikusi po Šaltojo karo, kai verslui nuo gynybos teko pereiti prie civilinės veiklos, paaiškina Vokietijos tarptautinių santykių tarybos ekspertas Christianas Mollingas.
„Iš naujo svarstoma, kaip panaudoti civilinių poreikių gamybą, technologijas ir procedūras, ir tapti efektyvesniems kariniame sektoriuje“, – teigia jis.
Viena iš pasaulyje pirmaujančių automobilių pramonės bendrovių „Continental“ buvo pranešusi apie masinius darbuotojų atleidimus, tačiau neseniai pasirodė informacijos apie schemą, kaip šimtus savo darbuotojų perkelti į Vokietijos gynybos rangovą „Rheinmetall“.
Vykdomasis „Rheinmetall“ direktorius Peteris Sebastianas Krause tada sakė, kad „Continental“ darbuotojai bendrovei suteiks „labai vertingų“ naujų įgūdžių.
Dukterinė aviakompanijos grupės bendrovė „Lufthansa Technik“, aptarnaujanti praktiškai penktadalį visų pasaulyje skraidančių lėktuvų, praeitais metais oficialiai atidarė karinių lėktuvų aptarnavimo padalinį.
Lazerių gamintojas „Trumpf“, kurio klientė yra ir puslaidininkių pramonė, įskaitant lustų gamybos grupę ASML – dar viena bendrovė, svarstanti galimybę panaikinti bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi draudimą. Bendrovės gaminamiems lazeriams taikomi eksporto ribojimai, taip pat ir į Kiniją, nes Vokietijos valdžia juos laiko „dvigubos paskirties“ produkcija.
Gynybos bendrovės reiškia susidomėjimą kariniu „Trumpf“ gaminamos produkcijos pritaikymu, pavyzdžiui, dronams numušti, teigia lazerinių bendrovės operacijų vadovas Hagenas Zimmeris. Lazeris gali tapti labai galingu apsaugos instrumentu. Be šios technologijos „paprasčiausiai neįmanoma apsauga nuo masinės 200 bepiločių atakos karinių veiksmų zonose“.
Dukterinė aviakompanijos grupės bendrovė „Lufthansa Technik“, aptarnaujanti praktiškai penktadalį visų pasaulyje skraidančių lėktuvų, praeitais metais oficialiai atidarė karinių lėktuvų aptarnavimo padalinį. Verslas ėmė vystysis žaibo greičiu, dabar bendrovė ruošiasi bendradarbiauti su vokiškais sraigtasparniais „Chinook“ ir naikintuvais F-35.
„2019 metais mes nusprendėme žengti drąsų žingsnį į gynybos teritoriją, mums padėjo ryšiai su Vokietijos valdžia“, – sakė „Lufthansa Technik“ vykdomasis direktorius Michaelis von Puttkameris bei pridūrė, kad „išbandyti jėgas naujoje šakoje“ leido 100 mlrd. eurų vertės fondas.
„Manome, kad įsitraukimas į gynybą – ne tik puiki galimybė verslui, bet ir parama mūsų ginkluotosioms pajėgoms, mūsų šalies apsaugos stiprinimas“, – sakė jis.
Vykdomoji tankų detalių gamintojo „Renk“ direktorė Susane Wiegand taip pat sutinka, kad Vokietijos pramonės civilinių ir gynybos sektorių „sinergijos“ didinimas naudingas abiem pusėms: „Tai puikus būdas ir toliau vystyti technologijas. Iš karinio sektoriaus mus pasiekia svarbios inovacijos, jos suranda kelią civiliniam pritaikymui ir atvirkščiai“.
Vokietija ruošiasi gintis
Balandį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas prabilo apie planus perorganizuoti kariuomenę – pasirūpinti, kad ji būtų geriau pasiruošusi realiam karui: „Pagrindinis mūsų tikslas šalies ginkluotąsias pajėgas restruktūrizuoti taip, kad jos būtų optimalios net ir nepaprastosios situacijos atveju, jeigu tektų gintis, jeigu kiltų karas“.
Naujosios Vokietijos ginkluotosios pajėgos bus padalintos į keturis segmentus – tradicinę kariuomenę, karinį jūrų laivyną, karines oro pajėgas bei naują kibernetinės ir informacijos erdvės padalinį. Veiks ir operatyvinė bei paramos vadavietės.