Ilgametis A. Merkel bendražygis 60 metų Arminas Laschetas sausį perėmė vadovavimą partijai ir paprastai būtų laikomas pirmuoju pasirinkimu vesti CDU bei jos bavariškąją „sesę“ – Krikščionių socialinės sąjungą (CSU) – į rugsėjo 26 d. vyksiančius rinkimus.
Tačiau augant nepasitenkinimui tuo, kaip CDU tvarkosi su koronaviruso krize, kai kas ragina A. Laschetą trauktis ir užleisti vietą charizmatiškesniam 54 metų CSU lyderiui Markusui Soederiui.
Pastarasis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs pakeisti A. Merkel ir vesti partijas į rinkimus. „Jeigu CDU būtų linkusi mane palaikyti, aš būčiau pasirengęs“, – anot vieno šaltinio pareiškė jis per sekmadieninį konservatorių parlamentarų susitikimą.
Galutinio sprendimo šiuo klausimu sekmadienį nesitikima, tačiau CSU frakcijos vadovas Alexanderas Dobrindtas žurnalistams sakė, kad tiesos akimirkos laukiama „per ateinančias dvi savaites“.
„Esame labai suinteresuoti, kad visas šis reikalas būtų išspręstas kaip galima greičiau“, – sakė jo kolega iš CDU Ralphas Brinkhausas.
Neseniai laikraščiui „Bild am Sonntag“ A. Laschetas sakė taip pat norįs, kad sprendimas būtų priimtas kaip galima greičiau, atsižvelgiant į „nuotaiką CDU viduje“.
„Vienybė yra labai svarbi. Būtų naudinta CDU ir CSU sprendimą priimti kartu. Ir labai greitai“, – sakė jis.
Kandidatas veikiausiai bus išrinktas už uždarų durų. A. Laschetas anksčiau televizijai ZDF yra sakęs, kad konservatoriai pasirinks tą, „kuris būtų tinkamiausias mūsų rinkimų kampanijai“.
Tuo tarpu M. Soderis trečiadienį interviu žurnalui „Der Spiegel“ pažymėjo, kad kandidatą turėtų „priimti visa šalis, o ne tik partija“.
Visuomenės apklausos rodo, kad gyventojų pasitikėjimas CDU ir CSU bloku pastaraisiais mėnesiais yra smarkiai kritęs ir tesiekia mažiau nei 30 proc. dėl lėtai įsivažiuojančios skiepijimo programos bei kaukių pirkimo skandalo, dėl kurio atsistatydino keli konservatorių parlamentarai.
Kažkada politinio spektro pakrašty buvusi Žaliųjų partija dabar tik keliais punktais atsilieka, todėl CDU ir CSU gali susidurti su realiai galimybe pirmą kartą nuo 2005 metų prarasti valdžią.