„Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.
Vis tik ji pabrėžė, jog sprendimas galėtų būti priimtas tik „bendrai koalicijoje ir tarptautiniu mastu“.
Ministrės žodžiai dar labiau padidins spaudimą O. Scholzui, savo šalyje ir užsienyje kritikuojamam dėl to, kad Berlynas neperdavė Kyjivui kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas reikalingos ginkluotės.
Vokietija į frontą nusiuntė dešimtis raketų, haubicų ir priešlėktuvinių tankų, kad paremtų Ukrainos pastangas laimėti karą.
Tačiau Berlynas kol kas atsisako žengti tolesnį žingsnį – patvirtinti Ukrainos prašomų tankų „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesioginį perdavimą.
Ukrainos pajėgos naudoja Vakarų šalių perduotą ginkluotę per rugsėjo pradžioje pradėtą žaibišką kontrpuolimą, leidusį ukrainiečiams atkovoti daug teritorijos.
„Į Ukrainą bus atgabenta daugiau ginklų“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją nurodė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, A. Baerbock kolega iš Žaliųjų partijos.
R. Habeckas nedetalizavo, kokios įrangos bus perduota, bet patikino, kad tai bus susiklosčiusiai situacijai „tinkami ginklai“.
Antradienį O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija pristatė ginklų, kurie „turi reikšmės mūšio lauke“, bet pabrėžė, jog Berlynas „nesiims vienas“ tiekti ginklų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikuoja Vokietiją dėl nenoro siųsti tankus. Ministro teigimu, nėra „nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti“ Kyjivui.