Ši era turi pasižymėti didesniu moterų dalyvavimu, jaunesniais ir etniškai įvairesniais politikais.
Po 31 metų darbo parlamente kanclerės postą paliekanti A. Merkel pasitraukė iš vyriausybei skirtos pirmosios eilės ir užėmė vietą „garbės ložėje“ kaip laikinoji kanclerė, dirbsianti iki naujos vyriausybės suformavimo.
Centro kairės Socialdemokratų partija, laimėjusi daugiausiai vietų praėjusį mėnesį įvykusiuose rinkimuose, ir jos kandidatas Olafas Scholzas siekia iki gruodžio pradžios suburti valdančiąją koaliciją.
Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ruošiasi oficialiai paleisti A. Merkel vyriausybę, tačiau jos bus paprašyta toliau dirbti, kol bus suformuotas naujas kabinetas.
Trys partijos, vedančios derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo, praėjusią savaitę pranešė, jog sieks, kad šalis naują kanclerį turėtų gruodžio pradžioje. Visgi jos pripažino, kad tai bus nelengvas uždavinys.
Socialdemokratai, žalieji ir verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) pradėjo oficialias derybas dėl koalicijos, anksčiau šį mėnesį pasiekusios preliminarų susitarimą dėl jų prioritetų. Vis dėlto jame liko daug neatsakytų klausimų.
Per nuodugnias derybas dėl koalicijos turi būti parengtas susitarimas, kuriame bus išdėstytos vyriausybės ketverių metų veiklos programos detalės. Naujai vyriausybei suformuoti kaskart prireikia vis daugiau laiko, Vokietijos politikos laukui tampant vis labiau fragmentuotam.
Jei derybos bus sėkmingos, A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – aljansas po 16-os metų valdžioje pasitrauks į opoziciją. Tokiu atveju A. Merkel įpėdiniu taps O. Scholzas, atvedęs socialdemokratus į pergalę rugsėjo 26-osios rinkimuose.
Darbą baigiančioje vyriausybėje O. Scholzas užima vicekanclerio bei finansų ministro postus.
Ir nors kanclerio postas, kuriame pirmą kartą per šalies istoriją dirbo moteris, dabar turi atitekti vyrui, Bundestago – žemųjų parlamento rūmų – pirmininkas Wolfgangas Schaeuble įgaliojimus perdavė socialdemokratei Baerbel Bas. Ji yra vos trečia moteris šiame poste.
W. Schaeuble deputatams sakė, kad parlamentinės demokratijos šansą įveikti „autoritarinius“ konkurentus turi tik užtikrindamos pagarbą „nuomonių įvairovei“ savo visuomenėse.
Pasak jo, „galime nesutarti“, bet konfliktai turi vykti „sąžiningai ir pagal taisykles“. Tačiau jis pridūrė, kad Vokietijos politiniai debatai tampa vis „netolerantiškesni skirtumams“.
Naujasis Bundestagas, padidėjęs iki rekordinių 736 vietų, žymi daug pirmų kartų daugiausiai gyventojų turinčiai Europos Sąjungos narei, nors aktyvistai sako, kad auganti šalies įvairovė dar toli gražu ne iki galo atspindima.
„Padedame pažadinti“
Pirmoji per istoriją juodaodė moteris parlamente, Eritrėjoje gimusi 47 metų Awet Tesfaiesus, užėmė savo vietą žaliųjų frakcijoje.
A. Tesfaiesus, kuri į Vokietiją atvyko būdama 10-ies, tapo advokate ir gynė imigrantų bei prieglobsčio prašytojų teises.
„Mums reikia įvairovės šioje šalyje, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. – Mums reikia geriau atstovauti žmonėms, tapusiems rasizmo aukomis.“
Anot A. Tesfaiesus, ji nori kovoti su „užsieniečio etikete“, klijuojama daugeliui nepaisant vokiškų pasų.
„Paslėptas rasizmas jaučiamas visur“, – sakė ji.
Žiniasklaidai A. Tesfaiesus sakė, kad politinę karjerą pradėjo po 2020 metų vasario rasistinio išpuolio netoli Frankfurto, kai kraštutinių dešiniųjų užpuolikas kaljano bare ir kavinėje nušovė devynis žmones.
Ji prisideda prie Senegale gimusio Karambos Diaby – socialdemokrato, kuris iki šiol buvo vienintelis juodaodis Vokietijos parlamentaras – ir jo partijos kolegos Armando Zorno (Armando Corno), emigravusio iš Kamerūno, kai jam buvo 12 metų, ir laimėjusio savo pirmą tiesioginį mandatą parlamente.
Užsienyje gimusių parlamentarų ar deputatų, kurių bent vienas iš tėvų yra gimęs užsienyje, skaičius padidėjo iki 83 – 11,3 procento. Ankstesnės sudėties Bundestage jų buvo 8,2 procento.
„Padedame pažadinti politikos sceną“, – AFP sakė Deniz Nergiz, Federalinės imigracijos ir integracijos tarybos vadovė.
„Labai toli“
Nauja parlamentarų klasė taip pat žymi kartų keitimąsi – ketvirtadalis naujųjų deputatų yra jaunesni nei 40 metų.
Žaliųjų parlamentarė Ricarda Lang tviteryje paskelbė trijų dešimčių naujųjų kolegų ant parlamento pastato laiptų nuotrauką ir prie jos prirašė: „Mieste yra naujų jaunuolių.“
Tačiau nepaisant platesnio atstovavimo Bundestagas, kur vis tiek aiškiai dominuoja vyrai ir baltieji, dar neatspindi šiuolaikinio Vokietijos veido.
Pasak D. Nergiz, parlamentas dar „labai toli“ nuo skaičiaus, nusakančio užsienietiškos kilmės žmonių dalį Vokietijos visuomenėje – 26 procentų.
Tas pats pasakytina apie moteris, net ir po 16-os A. Merkel, pirmosios moters kanclerės poste, valdymo metų. Moterys sudaro tik 24 proc. deputatų – šiek tiek daugiau nei 20 proc. ankstesnės sudėties parlamente.
Lyčių santykis įvairiose partijose labai skiriasi. Žalieji giriasi moterų 59 proc. dauguma, įskaitant dvi translytes, o kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) savo gretose turi tik 13 proc. moterų.