Į akis spigino saulė. Laukė raudonas kilimas. Kantriai atokaitoje stovėjo karinė garbės sargyba. Pasiruošęs budėjo ir Vokietijos ambasadorius Katare Lotharas Freischladeris. Vienintelė bėda buvo ta, kad oficialiai pasitikti į Dohą atskridusio Vokietijos prezidento neatvyko nė vienas Kataro valdžios pareigūnas.
Kiek ankstėliau, nei numatyta dienotvarkėje, atvykęs Vokietijos prezidentas buvo priverstas plieskiant kaitriai Kataro saulei kone pusvalandį trypčioti „Airbus A350“ tarpduryje, kol galiausiai jo pasitikti atvyko Kataro užsienio reikalų ministras Sultanas al-Muraichai.
Nors Vokietijos prezidento sutikimas oro uoste ir užsitęsė, F. W. Steinmeieris į suplanuotą susitikimą su valdančiuoju Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani atvyko laiku.
Kartu su Vokietijos prezidentu į Katarą skridusi DW žurnalistė Rosalia Romaniec svarsto, ar įvyko planavimo klaida, ar arabų šalies valdžios pareigūnai užsirūstino ant Vokietijos, nes šalies prezidentas per trijų dienų vizitą regione pabuvojo Izraelyje, tada praleido dvi naktis Omane, o Persijos įlankos šaliai pasiliko vos tris valandas.
Vokietija Dohos įtaką Izraelio ir „Hamas“ kare vertina prieštaringai, nes būtent Katare veikia politinis „Hamas“ sparnas. Natūralu, jog imta svarstyti, ar tik trečiadienio situacija oro uoste nebuvo atsakas į nesenus Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annabelos Baerbock pasisakymus, nuskambėjusius prieš ilgai planuotą Tamimo bin Hamado Al Thani vizitą Berlyne spalį.
„Mes netoleruosime paramos terorizmui. Tokios šalys kaip Kataras turi prisiimti atsakomybę tokio terorizmo sunaikinimui“, – tada transliuotojui ZDF sakė A. Baerbock.
Katarą tokie komentarai kaip reikiant papiktino. Spėjama, kad šalis pasiuntė mažiausiai 1,36 mlrd. eurų „Hamas“ kontroliuojamam Gazos Ruožui iš dalies finansuoti ligoninę ir administracinio aparato darbuotojų algas. Kataras tikina, kad lėšos buvo pervestos gavus Izraelio leidimą.
Steinmeieris tikisi gerų žinių įkaitų klausimu
F. W. Steinmeieris Katare lankėsi su šalies valdžia aptarti pastangas išlaisvinti likusius Vokietijos įkaitus, pagrobtus „Hamas“ teroristų.
„Esu tikras, kad Kataras padarys viską, kas jo galioje, kad Vokietijos įkaitai būtų paleisti. Suprantame, kad tokioje sudėtingoje derybų situacijoje nėra jokių garantijų“, – po susitikimo su Tamimu bin Hamadu Al Thani sakė Vokietijos prezidentas.
F. W. Steinmeieris taip pat pažymėjo paprašęs Kataro lyderių ir toliau stengtis, kad namo sugrįžtų visi įkaitai: „Viliuosi, kad artimiausiomis dienomis sulauksime gerų žinių.“
Kataras – svarbiausias derybų žaidėjas
Kataras jau „pasinaudojo savo įtaka čia, regione, bei kalbėdamas su „Hamas“, jog būtų pasiektas kariaujančių šalių susitarimas, pridūrė Vokietijos prezidentas, turėdamas omenyje šešių dienų paliaubas Izraelio ir „Hamas“ konflikte bei įkaitų, Gazoje laikytų nuo spalio 7 dienos, iškeitimą į Izraelyje kalinčius palestiniečius.
Iš viso iš Izraelio kalėjimų jau paleista 180 palestiniečių, o „Hamas“ paleido daugiau nei 80 įkaitų, tarp kurių šešiasdešimt izraeliečių.
Naujausią karą Gazoje sukėlė „Hamas“ spalio 7 dieną pietiniame Izraelyje surengtos kruvinos atakos, kurių metu įkaitais paimta 240 žmonių, dar 1200 buvo nužudyti. Vokietija, Jungtinės Valstijos, Izraelis ir dar kelios šalys, taip ir Europos Sąjunga, „Hamas“ klasifikuoja kaip teroristinę organizaciją.
Izraelis sureagavo masiniais antskrydžiais ir Gazos Ruožo blokada, o spalio pabaigoje Izraelio pajėgos pradėjo ir sausumos operaciją. Izraelio kariniai veiksmai Gazos Ruože jau pražudė daugiau nei 14 tūkst. 800 žmonių, teigia „Hamas“ vadovaujama teritorijos sveikatos ministerija.
Kataras buvo paskutinė Vokietijos prezidento turo regione stotelė. Jis apsilankė Izraelyje, kur susitiko su Izraelio prezidentu Isaacu Hercogu ir Gazoje laikomų įkaitų artimaisiais, antradienį stabtelėjo Omane.
Nei Kataro atstovai, nei F. W. Steinmeieris ar Vokietijos pareigūnai neįprasto diplomatinio incidento oro uoste nekomentavo.