Johannas Rehbogenas kaltinamas bendrininkavimu masiškai žudant žmones Štuthofo nacių koncentracijos stovykloje, veikusioje netoli dabartinio Gdansko miesto Lenkijoje.
Jam iškelta byla pradėta nagrinėti lapkričio 6 dieną, tačiau teismo procesas buvo įšaldytas, nes įtariamasis serga sunkiomis širdies ir inkstų ligomis.
Atsižvelgęs į jo sunkią būklę, teismas pripažino jį „visam laikui nepajėgiu dalyvauti teismo procese“ ir nutraukė bylą.
J. Rehbogenas dirbo Štuthofo stovyklos sargybiniu nuo 1942-ųjų birželio iki 1944-ųjų rugsėjo. Tuo metu jam buvo 18–20 metų.
Iš Šiaurės Reino–Vestfalijos valstijos kilusiam vokiečiui buvo pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo nužudant kelis šimtus stovyklos kalinių.
Tarp jų yra daugiau nei 100 dujų kamerose 1944 metų birželį nužudytų lenkų ir „veikiausiai keli šimtai“ žydų, nužudytų nuo tų pačių metų rugpjūčio iki gruodžio, naciams įgyvendinant "Galutinį sprendinį" šios tautybės žmonių atžvilgiu.
Per pirmąjį teismo posėdį J. Rehbogenas apsipylė ašaromis ir vėliau pareiškė, kad jam gėda dėl savo tarnybos SS pajėgose.
Jis teigė nieko nežinojęs apie stovykloje vykusį sistemingą žmonių žudymą.
Vokietijoje pastaruoju metu skubama nuteisti dar gyvus SS pajėgose tarnavusius asmenis, kadangi 2011-aisiais atsirado teisinis pagrindas buvusius nacius persekioti baudžiamąja tvarka. Toks precedentas buvo nustatytas išnagrinėjus buvusio sargybinio Johno Demjanjuko bylą.
Vis dėlto jis buvo nuteistas už tai, kad buvo sraigtelis nacių žudymo mašinoje Sobiboro koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje, o ne už tai, kad asmeniškai prisidėjo prie žudynių ir kitų žvėriškumų.
Vokietijos teismai vėliau nuteisė už bendrininkavimą masinėse žudynėse Aušvico mirties stovyklos apskaitininką Oskarą Groeningą ir Reinholdą Hanningą – buvusį SS sargybinį, dirbusi toje pačioje stovykloje.
Abu vyrai buvo nuteisti būdami 94 metų, bet mirė nepradėję vykdyti jiems skirtų bausmių.