Pasiūlymas, kurį palaikė valdančioji centro kairiųjų socialdemokratų, žaliųjų ir laisvųjų demokratų koalicija, buvo priimtas po karštų diskusijų.
Konservatyvus opozicinis CDU/CSU blokas ir kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“ paskelbė apie planus teisiškai užginčyti teisės aktą Vokietijos Konstituciniame Teisme, kaltindami vyriausybę siekiu įtvirtinti savo pozicijas valdžioje.
CSU lyderis Markusas Söderis sakė, kad reforma yra „didžiulė manipuliacija ir absoliučiai nekonstitucinė“.
„Tai unikalus atvejis pokario Vokietijos Federacinės Respublikos istorijoje, kai parlamento dauguma priima rinkimų įstatymą išimtinai savo naudai“, – penktadienį sakė Bavarijos premjeras.
Iki šiol Vokietijos rinkimų sistema numatė, kad Bundestago narių skaičius gali padidėti priklausomai nuo rinkimų rezultatų.
Vokietijos piliečiai per nacionalinio parlamento rinkimus atiduoda du balsus – vieną tiesiogiai už regioninį kandidatą, o kitą – už partijos sąrašą, kuris lemia santykinę partijos galią parlamente.
Jei partija per pirmąjį balsavimą gauna daugiau balsų, nei jai priklauso remiantis antruoju balsavimu, vietų skaičius gali padidėti daugiau nei minimalus 598 vietų skaičius, kad kiekviena partija Bundestage turėtų reikiamą vietų proporciją.
Įgyvendinus reformą būtų visiškai atsisakyta vadinamųjų „perteklinių“ arba „balansinių vietų“. Tai reiškia, kad kandidatas gali tiesiogiai laimėti savo rinkimų apygardoje ir vis tiek nepatekti į Bundestagą, o tai ypač nepalanku opozicinėms partijoms.
DW rašo, kad Vokietijos federalinis parlamentas sulaukė tarptautinio dėmesio, nes dabar, turėdamas 736 narius, jis tapo didesnis už bet kurį kitą parlamentą, išskyrus Kinijos nacionalinį liaudies kongresą ir Jungtinės Karalystės Lordų rūmus, tačiau nė vienas iš šių nėra demokratiškai renkamas.
Didžioji dauguma vokiečių teigia, kad parlamentas yra ne tik per didelis, bet ir per brangus: 2023 metais federaliniame biudžete Bundestagui skirta apie 1,4 mlrd. eurų, įskaitant visas papildomas išlaidas.