Klausimai, kiek Vokietijos vyriausybė ir jos saugumo agentūros žinojo apie JAV vykdomą sekimą, labai opūs šalyje, kurios praeitį temdo prisiminimai apie savo piliečių šnipinėjimą, vykdytą buvusios komunistinės Vokietijos ir nacių režimo.
Ši tema taip pat aktuali Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kampanijai dėl perrinkimo trečia kadencijai. Nors jai prognozuojama pergalė, A.Merkel linkusi nesudaryti įspūdžio, jog žinojo daugiau negu yra užsiminusi.
Remdamasis šaltiniais JAV vyriausybėje, "Bild" rašo, kad BND prašė JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pateikti duomenų apie Vokietijos piliečių, pagrobtų Jemene ir Afganistane, elektroninius laiškus ir pokalbius telefonu, siekiant nustatyti jų galimą buvimo vietą ir kontaktus.
Praeitą mėnesį Jungtinės Valstijos patvirtino egzistuojant slaptą elektroninio šnipinėjimo programą PRISM, kai buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas atskleidė, jog ši agentūra didžiuliu mastu renka duomenis apie interneto milžinių "Google", "Facebook", "Skype" ir kitų JAV bendrovių vartotojus Europoje bei kitose šalyse.
Vašingtonas taip pat buvo atskirai apkaltintas šnipinėjęs Europos Sąjungos (ES) ir Vokietijos institucijas bei pareigūnus.
A.Merkel, kuri sakė, jog apie JAV šnipinėjimo programas pirmąkart sužinojo iš žiniasklaidos pranešimų, sekmadienį pažadėjo siekti, kad ES priimtų griežtesnes duomenų apsaugos taisykles. Kanclerė išreiškė viltį, kad Vašingtonas ateityje neperžengs Vokietijos įstatymų nustatytų ribų.
Šie komentarai buvo iki šiol atviriausias A.Merkel pripažinimas, kad Vašingtonas galėjo pažeisti griežtus Vokietijos įstatymus.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding pirmadienį sakė naujienų agentūrai "Reuters", kad ji sveikina A.Merkel pritarimą griežtoms ir vieningoms ES duomenų apsaugos taisyklėms.
Pasak jos, tokie įstatymai yra geriausia priemonė apsaugoti ES piliečių asmeniniams duomenims.