Nors pradžioje PEGIDA traukė gana „įvairiarūšę“ paramą ir laikėsi „nuosaikių“ pozicijų, ilgainiui ji „vis labiau perėmė dešiniųjų ekstremistų orientaciją“, sakoma Saksonijos vidaus žvalgybos agentūros LfV pranešime.
„Reguliariai suteikdamas platformą antikonstitucinės ideologijos propagandai dešiniesiems ekstremistams šis judėjimas veikia kaip jungtis tarp ekstremistų ir neekstremistų“, – sakė agentūros pirmininkas Dirkas-Martinas Christianas.
Jis pridūrė, kad „visi žmonės ir jų veikla“ grupėje nuo šiol bus stebimi, išskyrus tuos, kurie tik dalyvauja taikiose demonstracijose.
Vokietijos ultradešiniųjų gatvės judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) prasidėjo 2014 metų spalį nuo kiekvieną pirmadienio vakarą rengiamų ksenofobinių protestų.
Pagreitį protestai įgavo per pabėgėlių krizę 2015 metais, kai Vokietiją labai suskaldė kanclerės Angelos Merkel sprendimas atverti šalies sienas šimtams tūkstančių prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako ar Sirijos.
Judėjimo populiarumas sutapo su kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimu. Pasinaudodama padėtimi ši prieš pabėgėlius ir imigraciją pasisakanti partija 2017 metais pirmą kartą buvo išrinkta į parlamentą.
Kitos Vokietijos žemės, įskaitant Bavariją, jau anksčiau yra priskyrusios PEGIDA grupuotę ekstremistinėms organizacijoms ir pavedusioms žvalgybai ją stebėti.
Vienas judėjimo vadovų Lutzas Bachmannas ne kartą yra teistas už kurstymą maištauti, pastarąjį kartą – pernai gruodį.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros stebi virtinę asmenų ir grupių, įtariamų ekstremistine veikla.
Nacionalinė žvalgybos tarnyba BfV kovą paskelbė, kad stebės visą AfD partiją dėl jos keliamos grėsmės demokratijai. Vėliau Konstitucinis Teismas šį žingsnį blokavo.
Prieš dvi savaites agentūra pranešė, kad taip pat stebės judėjimo „Querdenker“ narius. Šis judėjimas iškilo kaip aktyviausias kovotojas prieš kovos su koronavirusu priemones ir aktyvus sąmokslo teorijų, kuriomis neigiami pagrindiniai faktai apie pandemiją, propaguotojas.