Vos atgaudamas kvapą, perbėgėlis pranešė esą:
• Būtent Ukrainos saugumo tarnyba atsakinga už didelio masto agitaciją prieš Rusiją Ukrainoje, ir būtent joje buvo parengtas planas atsisakyti termino „broliška tauta“.
• Būtent Ukrainos saugumo tarnyba sudarė karo Donbase planą. „Iš pradžių buvo numatyta daug aukų tarp taikių gyventojų, kurie buvo vadinami teroristų bendrininkais. Šios rekomendacijos buvo surašytos dar iki prasidedant aktyviems karo veiksmams“ (citata iš „Izvestija“).
• Būtent Ukrainos saugumo tarnyba likvidavo „Motorolą“ ir Aleksandrą Zacharčenką.
• SBU sudegino Odesos profsąjungų rūmus.
• Ukraina numušė Malaizijos „Boeing 777“ lėktuvą.
• Mariupolyje veikė slaptas SBU kalėjimas, kuriame „kraujas įsigėrė į betoną, o ant sienų – nagų žymės“.
• SBU organizavo savanorių batalionus, kurie „veikė kaip okupantai“ Dnepropetrovsko ir Zaporožės sričių, Mariupolio teritorijose.
„Žudymai prievartavimai, plėšikavimas, reketavimas“, – pranešė Vasylis Prozorovas.
Keista, bet V. Prozorovas kažkodėl pamiršo papasakoti, kaip SBU Slovjanske „nukryžiavo“ berniuką.
Deja, ukrainiečių Štirlico – jį buvę kolegos apibūdino kaip alkoholiką, nuo kurio „sklido išdavystės kvapas“ – pasirodyme trūko tokio pobūdžio demaskavimui būdingo konkretumo, rašo žurnalistė.
Pavyzdžiui, būtų neblogai paviešinti Mariupolio kalėjime žuvusių kalinių sąrašą – jei jis žino, kad toks kalėjimas egzistuoja, akivaizdžiai turėtų žinoti ir kas ten buvo nužudyti? Vietoj abstrakčių pasakojimų apie tai, kad „savanoriai reketavo“, gerai būtų pateikti bent porą pavyzdžių, bet ne iš kriminalinės bataliono „Tornadas“ bylos – šis batalionas iš tiesų vykdė baisius dalykus, ir buvo demaskuotas pačios Ukrainos vadovybės.
Ukrainiečių Štirlico pasakojimui apie Malaizijos lėktuvą taip pat trūko konkretumo. Pasakojimas skambėjo taip:
• „Visų pirma – fenomenaliai greita Ukrainos vadovybės reakcija. Lyg P. Porošenka ir jo tarnybos būtų iš anksto viską žinoję.
• Antra – oro erdvė virš karo veiksmų zonos nebuvo uždaryta.
• Trečia – į visus bandymus atsargiai išsiaiškinti tragedijos aplinkybes, sakoma: Nelįsk, jei nenori nemalonumų.“
Vargu ar visa tai panašu į patyrusio šnipo surinktą medžiagą. Ko gero labiau primena ant sofos gulinėjančio alkoholikio samprotavimus.
Jokia ekskliuzyvine informacija net nekvepia.
V. Prozorovas taip pat pranešė, kad su Malaizijos lėktuvo katastrofa susijęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas ir Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vyriausiosios valdybos viršininkas, nes „pastarasis po Maidano pasiekė fenomenalių karjeros aukštumų“.
Ši keista V. Prozorovo minčių eiga nesutrukdė daugumai patriotiškų leidinių pranešti su nuoroda į perbėgėlį, kad „Boeing 777“ numušė ukrainiečiai.
Ir, žinoma, visai keistai skamba V. Prozorovo pareiškimas apie tai, kad žodžių junginys „broliška tauta“ (vargu ar kas žinojo, kad, pasirodo, tai įstatymu įtvirtintas terminas) Ukrainoje buvo uždraustas vartoti, ir šį draudimą įvedė SBU, įvykdžiusi specialiąją operaciją.
Greičiausiai, šis ganėtinai kvailas sovietinių laikų posakis savaime prarado prasmę – po Krymo aneksijos, įvykių Donbase, „šachtininkų ir traktoristų“, nukryžiuoto berniuko, numušto lėktuvo ir t. t.
Visa ši puiki spaudos konferencija, pasak žurnalistės, išprovokuoja du klausimus. Vienas iš jų susijęs su minėtuoju „melagingas naujienas“ draudžiančiu įstatymu. Nes po to, kai 2018 m. gegužės 24 d. Jungtinė tyrimų grupė (angl. Joint Investigation Team, JIT) viešai ir oficialiai apkaltino Rusiją tuo, kad Malaizijos lėktuvą „Boeing 777“ numušė 53-ioji zenitinių raketų brigada, dislokuota Kurske, visi postringavimai, kaip antai „o man atrodo, Žvalgybos vyriausiosios valdybos viršininkas kažko per greit pakilo karjeros laiptais, ar tik nebus numušęs Malaizijos lėktuvo“ skamba kaip akivaizdi melaginga naujiena.
O žiniasklaidos pranešimai, kaip antai „ukrainiečių perbėgėlis papasakojo, kas numušė Malaizijos lėktuvą“ yra melaginga naujiena apie melagingą pranešimą.
Be to, iš V. Prozorovo žodžių ne visai aišku, kaip konkrečiai ukrainiečiai esą numušė lėktuvą. Jei būtų numušę raketa, paleista iš ukrainiečių zenitinio raketų komplekso „Buk“, kaip dabar oficialiai tvirtina Rusijos gynybos ministerija, reiškia, visi RT cituoti „dispečerio Carloso“ pasakojimai apie jį numušusį ukrainiečių naikintuvą yra melagingi.
Ir „Komsomolskaja pravda“ išspausdintas interviu su „įvykio liudininku“, kuris, esą, matė, kaip „Boeing“ lėktuvą numušė pilotas V. Vološinas, taip pat melagingas.
O jei „Komsomolskaja pravda“ ir RT nemeluoja, ir Malaizijos lėktuvą iš tiesų numušė pilotas V. Vološinas, reiškia, melagingas yra Rusijos gynybos ministerijos pranešimas! Kur bepasisuksi, visur melaginga informacija!
Tiesą sakant, Vasylio Prozorovo spaudos konferencijoje kilo tik vienas klausimas – kokiai auditorijai ji skirta?
Juk jei SBU papulkininkis Vasylis Prozorovas būtų kalbėjęs kaip įvykių liudininkas ir papasakotų kelias nemalonias istorijas apie ukrainiečių savanorius (o jų yra, kad ir minėtasis „Tornado“ batalionas) ir istoriją apie slaptą SBU kalėjimą – jo pasakojimai skambėtų gana įtikinamai. Tokius pramanus bent jau galima būtų eksportuoti. Bet vietoje to V. Prozorovas pareiškė, kad SBU išdavikiškai nebeleidžia vartoti termino „broliška tauta“, o Ukraina numušė Malaizijos lėktuvą.
Kam palyginti vertingas kadras – vis dėlto perbėgėlis – buvo išeikvotas tuščiai, akivaizdžių melagingų naujienų skleidimui?
Atsakymas, greičiausiai, slypi tame, kad Rusijos vadovybė ir šalies specialiosios tarnybos seniai tokių samprotavimų nevertina kaip melagingų. Jie juos vertina kaip lojalumo apraišką, padedančią atpažinti, kas savas, o kas svetimas.
Sakai, kad Ukraina numušė Malaizijos lėktuvą? Reiškia, esi savas.
Manai, kad lėktuvą numušė 53-ioji brigada? Esi svetimas.
Yra labai sena istorija apie tai, kaip prieš 2200 metų į kinų imperatoriaus Er Shi rūmus įtakingas eunuchas, nusprendęs įvykdyti perversmą, atsivedė elnią ir pasakė: „Tai arklys“. Visus, kurie sakė, kad tai elnias, jis nužudė kaip neištikimus. Visus, kurie su juo sutiko, jis paaukštino. Norėdamas atlikti tokį testą eunuchas negalėjo atvesti į rūmus arklio ir pasakyti: „Tai arklys“. Su juo būtų sutikę visi. Jis negalėjo atsivesti netgi ponio. Ar asilo. Jam reikėjo būtent elnio. Arba kupranugario. Arba begemoto. Žodžiu, kažkokio gyvūno, kurio niekaip nesupainiosi su arkliu.
Štai ir vargšui Vasyliui Prozorovui teko pasakoti tai, ko jokiu būdu nesupainiosi su arkliu. Nes taip jau būna. Šaliai priėmus „melagingų naujienų“ draudimo įstatymą, per televizorių būtinai bus parodytas elnias ir pasakyta, kad tai arklys.