Spalį Bosnijoje vyks rinkimai, tačiau vis labiau baiminamasi, kad Ukrainoje kariaujanti Rusija kursto separatizmo žarijas giliai susiskaldžiusioje Balkanų šalyje.
Pasibaigus karui, 1992–1995 m. nusinešusiam apie 100 tūkst. gyvybių, Bosnija buvo padalinta į Musulmonų ir kroatų federaciją ir serbų subjektą, žinomą kaip Serbų Respublika (RS). Nuo 2004 m. veikianti ES operacija „EUFOR Althea“ tęsia NATO taikos palaikymo misiją šalyje. Ją sudaro daugiau nei 20-ies šalių kariai, o pastarąjį kartą vokiečių kariai buvo dislokuoti 2012 metais.
Vokietija atsiųs į šalį daugiausia 50 karių, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas ir pridūrė, kad mandatas galioja metus.
Bosnijos serbų lyderiui Miloradui Dodikui vis garsiau kalbant apie savo tikslus atsiskirti, ES beveik padvigubino savo karinį buvimą Bosnijoje, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tai vadina „atsargumo priemone“. Sprendimas padidinti 600 karių ES karinį kontingentą dar 500 karių buvo priimtas vasario 24 d. – tą pačią dieną, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą.
M. Dodikas neslepia savo susižavėjimo ir glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, manoma, kad jo veiksmus remia Kremlius.