„Buvęs vyras tampa šviesiaplauke gražuole“, - skelbė viena antraštė po to, kai naujiena pasklido Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaidoje.
Santūrus vaikinas iš Niujorko George’as Jorgensonas šokiravo tautą ir iš Danijos sugrįžo pasikeitęs į žavingą Christine.
Kai liekna 27 metų moteris apsigaubusi kailiniais išlipo iš lėktuvo Niujorke, jos ilgos blakstienos, aukšti skruostikauliai ir storos raudonos lūpos šiek tiek išdavė santūrų vaikiną, kuriuo ji buvo.
G. Jorgensenas užaugo didelėje šeimoje Bronkse.
Nepaisant laimingos vaikystės, būdamas paauglys jis suprato, kad yra įkalintas ne tame kūne.
„Nuotraukose iš tų laikų Jorgensonas atrodo panašus į homoseksualą, o tai būtų buvusi problema“, - sakė Teitas Ritzau, danų gydytojas ir dokumentinio filmo devintame dešimtmetyje apie Christine Jorgensen kūrėjas.
Savo autobiografijoje Christine Jorgenson sako, kad gyvendama kaip George‘as jautė trauką vyrams, tačiau būdavo pasibjaurėjusi, kai jie jai siūlydavosi.
Tačiau ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje per trumpą karinės JAV tarnybos laikotarpį, G. Jorgensonas aptiko straipsnį apie danų daktarą Christianą Hamburgerį, kuris eksperimentavo su hormonų terapija, išbandydamas tai su gyvūnais. Tuomet George‘as pradėjo tikėtis, kad Ch. Hamburgeris padės išspręsti jo problemas.
Abu George’o tėvai buvo danų kilmės, todėl pasiteisindamas giminių lankymu 1950-aisiais jis iškeliavo į Daniją, niekam nesakydamas tikrųjų savo kelionės tikslų.
„Šiek tiek jaudinausi, nes tuo metu buvo labai daug žmonių, kurie sakė, kad aš išprotėjęs“, - Christine pripažino duodama interviu nuo jos operacijos praėjus daug metų.
„Bet daktaras Ch. Hamburgeris nemanė, kad tai yra kažkas ypatingai keisto.“
Ch. Hamburgeris buvo pirmasis daktaras, diagnozavęs G. Jorgensoną kaip transseksualą.
Pirmas žingsnis norint tapti moterimi buvo ilgas moteriškų hormonų kursas. Ch. Hamburgeris buvo pirmasis žmogus, padrąsinęs George‘ą priimti moterišką tapatybę ir viešumoje pradėti vilkėti moteriškais drabužiais.
G. Jorgensoną taip pat įvertino psichologas Georgas Sturupas, kuris sutiko su jos pasiryžimu tęsti terapiją ir pasidaryti lyties keitimo operaciją.
Daktaras G. Sturupas įteikė prašymą Danijos vyriausybei dėl kastracijos įteisinimo medicininiais tikslais, kuris buvo patenkintas.
Galiausiai po daugiau nei metų trukusios hormonų terapijos G. Jorgensonas pirmą kartą gulėsi ant operacinės stalo – buvo bandoma pakeisti vyriškus lytinius organus moteriškais.
Neaišku, kas tiksliai buvo daroma operacijų metu, bet manoma, kad daktaras Ch. Hamburgeris ir jo komanda sekė kitos chirurgų komandos prieš kelis dešimtmečius atliktu pavyzdžiu.
Manoma, kad pirmasis bandymas atlikti lyties keitimo operaciją vyko Berlyne 1930-aisiais pacientui, žinomam Lili Elbe vardu. Lyties pakeisti nepavyko, o L. Elbe neišgyveno po paskutiniosios jam atliktos operacijos, tačiau šio eksperimento medžiaga padėjo pagrindus danų komandos bandymams.
Asmeninis gyvenimas nebuvo toks sėkmingas
Septintame ir aštuntame dešimtmetyje Christine Jorgenson važinėjo po gastroles visoje šalyje ir dainuodama bei kurdama parodijas ji gyveno ištaigingai.
Asmeniniame gyvenime jai sekėsi prasčiau. Pirmieji jos santykiai nutrūko praėjus šiek tiek laiko po sužadėtuvių. Antrieji santykiai truko iki santuokos įregistravimo, tačiau vedybos buvo atšauktos po to, kai ji parodė savo gimimo liudijimą su vyrišku vardu.
„Kol kas dar neradau tinkamo vyro“. – ji sakydavo visuomet smalsiems žurnalistams.
T. Ritzau tiki, kad nepaisant pastebimo vienišumo, visumoje ji buvo laimingas žmogus.
„Yra buvę ir pakilimų, ir nuopuolių. Man taip pat man atrodo, kad ji turėjo tam tikrų problemų dėl alkoholio. Visgi ji buvo labai tiesmuka ir man pasakė, kad geriausia draugija, kokią ji yra turėjusi, buvo ji pati“, - prisimena jis.
Būdama 62-ų Ch. Jorgenson mirė nuo vėžio 1989-aisiais.