"Visa tai susilpnins pasaulio diplomatiją. Susilpnins visą diplomatiją apskritai, bet visų pirma ir labiausiai - Amerikos diplomatiją", - sakė Švedijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu "WikiLeaks" toliau viešino iki šiol dar neskelbtus JAV diplomatinio susirašinėjimo pranešimus, kurių dauguma susiję su pastarųjų trejų metų veikla.
"Manau, jog dėl to pasaulis tampa mažiau saugus", - pabrėžė Švedijos diplomatijos vadovas.
Tuo tarpu griežtosios linijos šalininkas Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, minimas daugumoje diplomatinio susirašinėjimo pranešimų, kuriuos paviešino "WikiLeaks", atmetė šiuos dokumentus, pavadinęs juos "beverte piktadarybe".
Afganistanas savo ruožtu pareiškė, kad santykiai su Vašingtonu nenukentės dėl to, kad prezidentas Hamdas Karzai šiuose dokumentuose vaizduojamas kaip "labai silpnas", o jo brolis vadinamas korumpuotu narkotikų baronu.
"Dokumentuose nematome nieko, dėl ko galėtų kilti įtampa mūsų santykiuose", - žurnalistams sakė H.Karzai atstovas spaudai Waheedas Omeras.
Vašingtone Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas sakė, kad žmonės, prisidėję prie slaptų dokumentų paviešinimo, "visų pirma yra nusikaltėliai", kurie padarė "rimtą" nusikaltimą.
Būtų santūru pasakyti, kad prezidentas "Barackas Obama nebuvo "patenkintas", pridūrė jis.
"Suprantama, atliekamas kriminalinis tyrimas dėl opios ir įslaptintos informacijos vagystės ir atskleidimo", - sakė R.Gibbsas.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Vašingtono sąjungininkėms pareiškė, jog "labai apgailestauja" dėl konfidencialių dokumentų paviešinimo.
"Šis atskleidimas nėra vien puolimas prieš Amerikos užsienio politikos interesus. Tai ataka prieš tarptautinę bendruomenę", - sakė H.Clinton po susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Ahmetu Davutoglu, kurio vizitas sutapo su dokumentų paskelbimu.
Viename "WikiLeaks" paviešintų dokumentų svarstoma, ar Jungtinės Valstijos gali tikėtis Turkijos paramos, siekiant pažaboti Iraną.
Turkijos diplomatijos vadovas per vizitą pabrėžė, kad Vašingtoną ir Ankarą sieja "strateginė partnerystė".
Artimos JAV sąjungininkės Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija nusprendė ignoruoti nepagarbiai kandžius epitetus, kuriais dokumentuose apibūdinami jų lyderiai.
Vis dėlto Prancūzija pasmerkė šios medžiagos paviešinimą, pavadinusi tai "neatsakingu žingsniu" ir "ataka prieš valstybių suverenitetą".
Didžioji Britanija pareiškė, kad dokumentų paskelbimas žalingas nacionaliniam saugumui, tačiau pabrėžė, jog toliau glaudžiai bendradarbiaus su Vašingtonu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle savo ruožtu žurnalistams sakė: "Keli paskalų lygio komentarai apie Europos politikus nėra sveikintini, bet jie tikrai nėra reikšmingi. Tačiau kitais atvejais galėtų kilti pavojus žmonių gyvybėms".
Izraelis, seniai vykdantys prieš Teheraną nukreiptą diplomatinį karą, pareiškė, kad paviešinti slapti dokumentai patvirtina jo būgštavimus dėl Irano branduolinės programos, kuri kelia nerimą arabų šalims.
Dokumentai rodo, kad Saudo Arabija ne kartą ragino Jungtines Valstijas pulti Iraną ir pažaboti jo branduolines ambicijas.
"Arabų valstybės labiau nei Izraelis spaudžia Jungtines Valstijas imtis karinių veiksmų", - sakė vienas žydų valstybės pareigūnas.
Tuo tarpu M.Ahmadinejadas per spaudos konferenciją, kurią tiesiogiai transliavo valstybinė televizija V, sakė, kad "paviešinti dokumentai yra piktadarybė".
"Juose nėra nieko vertinga" - pabrėžė Irano lyderis.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Osama Nugali naujienų agentūrai AFP sakė, kad "šie dokumentai nesusiję su Karalyste... taip pat nežinoma, ar jie tikri".
"Todėl Saudo Arabija negali jų komentuoti", - sakė URM atstovas spaudai.
Rusija taip pat neteikė reikšmės tam, kad dokumentuose ji vadinama "virtualia mafijos valstybe", kur visus sprendimus priima "vadovaujantis patinas" - premjeras Vladimiras Putinas, o ne prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris atlieka "Robino vaidmenį Putinui, vaidinančiam Betmeną".
"Mūsų pačių diplomatai kartais savo privačiose žinutėse vieni kitiems yra ne mažiau atviri", - sakė vienas Kremliaus pareigūnas verslo dienraščiui "Kommersant".
Tačiau kai kurie apžvalgininkai negailėjo kritikos JAV administracijai.
Buvusi Aliaskos gubernatorė Sarah Palin, kuri 2008 metais buvo respublikonų kandidatė į viceprezidentus, savo svetainėje socialiniame tinkle "Facebook" kaltino B.Obamą nepakankamai nuveikus, kad būtų išvengta šios informacijos nutekinimo.
Rašydama apie "WikiLeaks" vadovą Julianą Assange'ą, politikė pareiškė: "Jis yra antiamerikietis operatyvininkas, kurio rankos suteptos krauju."
Tuo tarpu kairiųjų pažiūrų Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas paragino JAV diplomatijos vadovę H.Clinton atsistatydinti.
"Ponia Clinton turėtų atsistatydinti, - sakė H.Chavezas vienoje savo kalbų. - Tai mažiausia, ką galite padaryti: atsistatydinkite kartu su kitais nusikaltėliais, dirbančiais Valstybės departamente."