Anot ekspertų, jeigu JAV ir Ukrainai ir vėl nepavyks suderinti savo poreikių, gresia dar vienas konfliktas bandant susitarti, ką už paramą Ukrainai kare su Rusija mainais gaus JAV. „Ukrainiečiai taip imti ir atsisakyti savo ekonominio suvereniteto tiesiog negali“, – pareiškė teisės ekspertas Danielis Bilakas.
Žurnalistai primena, kad vasario pradžioje D. Trumpas pareiškė norįs gauti Ukrainos retųjų žemių, bet dabar retorika pasikeitė – JAV noras peraugo į planus savintis visą Ukrainos ekonomikos projektų metalų, naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių srityje pelną bei pinigus iš infrastruktūros projektų. 55 punktų planas, su kurio kopija susipažino „Wall Street Journal“, skirtas iš Ukrainos išieškoti milijardus dolerių iš amerikiečių gautos paramos. D. Trumpo teigimu, JAV Ukrainai išleido 350 mlrd. dolerių, nors Kyjivas sako, kad suma tesiekia beveik 100 mlrd. dolerių.
Investicinis JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos fondas
Naujasis susitarimo projektas, jau pasiekęs ir Kyjivą, siūlo Delavere įsteigti naują juridinį darinį – Investicinį JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos fondą. Baltųjų rūmų teigimu, tai būtų abiem pusėms naudingas ryšių stiprinimo formatas.
„Susitarimas dėl retųjų žemių suteikia Ukrainai galimybę formuoti glaudžius ekonominius santykius su JAV, o tai – ilgalaikio saugumo ir taikos garantas. Sandoris padėtų Ukrainai suklestėti ir atspindėtų ankstesnius ir dabartinius JAV įsipareigojimus Kyjivui“, – sako Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Jamesas Hewittas.
Ukraina į tokį siūlymą sureagavo atsargiai ir oficialaus atsakymo dar nepateikė.
„Wall Street Journal“, kurį cituoja UNIAN, akcentuoja, kad naujame susitarime taip pat neužsimenama apie jokias saugumo garantijas, kurių taip reikia Ukrainai. Pasiūlymas skamba kaip reikalavimas Ukrainai grąžinti amerikiečiams visus karinei paramai išleistus pinigus. Anot žurnalistų, ankstesnėje susitarimo versijoje jo nebuvo.
Nepatrauklios sąlygos
Analitikai vienbalsiai sutaria: Ukrainai bus labai sunku sutikti su daug susitarimo aspektų. Pavyzdžiui, minėtasis Fondas turėtų teisę rinktis visus gamtos išteklių sferos ir infrastruktūros objektus Ukrainoje, kuriems šalis ieško investuotojų – tiek naujus, tiek jau egzistuojančius. Pelnas, kurį sugeneruotų šie projektai, keliautų į direktorių valdybos (ją sudarytų trys JAV atstovai ir du Ukrainos, o tai reiškia, kad lemiamą žodį visada tartų Vašingtonas) valdomą fondą. Be to, įgyvendinant projektus, tektų vengti kritinės svarbos metalų eksporto strateginiams JAV konkurentams.
Dokumente teigiama, kad fondo lėšos padengs išlaidas, kurias JAV patyrė pradėjusi remti Ukrainą jos kare prieš Rusiją. Deja, bet, kaip teigia žurnalistai, tekste nėra nė vieno žodžio apie tai, kiek pinigų atiteks pačios Ukrainos atkūrimui.
Jeigu Ukraina panorės rasti kitų investuotojų į šalies gamtinius išteklius, projektą pirmiausia teks pateikti Fondo valdybai. Fondui jo atsisakius, Kyjivas kitiems potencialiems investuotojams negalės siūlyti geresnių ekonomikos sąlygų.
Ukrainos nerimas
Ukrainos atsargumas susijęs su nesėkme pasibaigusiu pirmuoju bandymu pasirašyti susitarimą, po kurio pašlijo dvišaliai santykiai. Vašingtonas po Volodymyro Zelenskio konflikto su JAV prezidentu ir viceprezidentu J. D. Vance’u Ovaliajame Baltųjų rūmų kabinete laikinai sustabdė karinę paramą ir nutraukė žvalgybinės informacijos mainus.
Analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji mokslo bendradarbė Rachel Rizzo abejoja, ar D. Trumpas turi atsarginį planą tam atvejui, jeigu Ukraina susitarimo ir vėl nepasirašys: „Panašu, kad JAV administracija šiuo atveju dėl paramos Ukrainai improvizuoja. Yra noras spausti ukrainiečius, kad jie pasirašytų viską, ko nori D. Trumpo komanda. Tik pagalba Ukrainai šios administracijos dienotvarkėje, skirtingai nei Joe Bideno atveju, nenumatyta“.
Anot ekspertės, Ukrainos sprendimas nepasirašyti iš šio susitarimo nepaliktų JAV kito pasirinkimo – tektų galvoti apie naują: „Kai D. Trumpas pripažino, kad Rusija vilkina derybas, aukšto rango administracijos pareigūnai suinteresuoti nepasirodyti pernelyg prorusiški“.