Maždaug 20 pasaulio lyderių susirinko į centrinį Kazanės miestą, kuriame surengtas didžiausias diplomatinis forumas Rusijoje nuo 2022 metų, kai V. Putinas įsakė įvesti kariuomenę į Ukrainą.
Pekinas tvirtina, kad yra neutrali šalis karo atžvilgiu, tačiau Vakarų valstybės jį griežtai kritikuoja už tai, kad jis teikia Maskvai – ilgametei savo sąjungininkei – diplomatinę ir ekonominę paramą.
„Ukrainos krizė užsitęsė... Privalome laikytis trijų principų – „neišplėsti mūšio lauko, neeskaluoti kovos ir atitinkamoms šalims nepilti alyvos į ugnį“, kad kuo greičiau sušvelnintume padėtį“, – trečiadienį sakė Xi.
Tuo tarpu Kinija tradiciškai palaiko palestiniečių reikalą, ir Xi pakartojo Pekino poziciją „siekti paliaubų“ Gazos Ruože kuo greičiau.
„Konfliktas tarp atitinkamų šalių toliau eskaluojamas, – sakė Xi. – Turime... sustabdyti žudymą ir nenuilstamai dirbti, kad būtų pasiektas visapusiškas, teisingas ir ilgalaikis Palestinos klausimo sprendimas.“
Lula: karai gali tapti pasauliniais
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, sakydamas kalbą BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, paragino „vengti karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose eskalavimo“ ir perspėjo, kad šie karai gali „tapti pasauliniais“.
„Vengti eskalacijos ir skatinti taikos derybas... labai svarbus dalykas, sprendžiant konfliktą tarp Ukrainos ir Rusijos“, – per vaizdo konferenciją iš Brazilijos sakė Lula. Jis taip pat paragino šalis „bendradarbiauti“, kad būtų užbaigtas konfliktas tarp Izraelio ir palestiniečių „Hamas“ bei Libano „Hezbollah“.
Iranas irgi teigia nenorintis karo
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino BRICS grupės narius padėti „užbaigti karą“ Gazoje ir Libane.
„Raginu visus įtakingos BRICS grupės narius panaudoti visus savo kolektyvinius ir individualius pajėgumus, kad būtų užbaigtas karas Gazoje ir Libane“, – sakė M. Pezeshkianas.
Savo kalboje jis apibūdino kovas Gazoje ir Libane prieš Izraelį kaip „žiauriausias ir skausmingiausias“.
Iranas šiais metais oficialiai prisijungė prie BRICS grupės, kurios pavadinimas kilęs iš 2009 metais įstojusių penkių narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – pirmųjų pavadinimų raidžių.
M. Pezeshkiano pastabos nuskambėjo Iranui stiprinant diplomatines pastangas siekti paliaubų Libane ir Gazos Ruože ir ieškant būdų, kaip sustabdyti konfliktus.
Pats Iranas ruošiasi Izraelio pažadėtai atsakomajai atakai po to, kai spalio 1 dieną Teheranas į Izraelį paleido apie 200 balistinių raketų. Ši ataka buvo keršto akcija už įvairių Irano remiamų kovotojų lyderių ir Revoliucinės gvardijos vado nužudymą.
Kremlius: Putinas BRICS susitikime pabrėžė rusų laimėjimus Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius BRICS viršūnių susitikime, Kremliaus duomenimis, pabrėžė savo kariuomenės laimėjimus kare prieš Ukrainą. Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Ukrainos krizė – taip jis vadino karą, buvo viena temų visuose dvišaliuose V. Putino susitikimuose. „Jis akcentavo Ukrainos pusės nenorą derėtis ir labai, labai pozityvią Rusijos pajėgų dinamiką fronte“, – kalbėjo D. Peksovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.
Kremliaus šeimininkas antradienį viršūnių susitikime Kazanėje atskirai kalbėjosi su šalių ar vyriausybių vadovais iš Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Egipto.
Rusija šiuo metu Ukrainoje kariniu požiūriu kontroliuoja mažiau teritorijos nei netrukus po invazijos pradžios 2022 m. Tačiau rusų daliniai jau kelis mėnesius žingsnis po žingsnio rytuose stumia išsekusią Ukrainos kariuomenę atgal. Pastaruoju metu Rusijos veržimasis vėl sulėtėjo – tai gali būti susiję su blogėjančiomis orų sąlygomis, tačiau taip pat didėjančiomis Maskvos problemomis kompensuojant nuotolius.
Atvyko JT generalinis sekretorius
Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime, jis surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai.
Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A. Guterresas susitiks su keliais lyderiais, pranešė JT, derybos su V. Putinu numatytos ketvirtadienį. Pastarąjį kartą jiedu susitiko 2022 m. balandį, po kelių savaičių, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Turkija žada neatsukti nugaros Vakarams
Turkija yra pirmoji suartėjimo su BRICS siekianti NATO narė, tačiau, ekspertų manymu, tai lemia jos ekonominiai interesai ir Ankaros troškimas įgyti „strateginę autonomiją“.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dalyvauja BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių susitikime Rusijos Kazanės mieste prezidento Vladimiro Putino kvietimu.
Praėjusį mėnesį Turkija pranešė pasiprašiusi į šią augančios rinkos šalių grupę. Jei bus priimta, Turkija bus pirmoji NATO narė šiame bloke, save laikančiame atsvara Vakarų galioms. Dauguma jo narių smarkiai nesutaria su Vakarais dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, o Pekinas bei Maskva – ir dėl karo Ukrainoje.
Iš pradžių BRICS sudarė penkios šalys, o šiais metais aljansą papildė dar keturios. Trys naujosios narės yra Artimųjų Rytų šalys, įskaitant Iraną, pasak Vakarų, tiekiantį Rusijai bepiločius orlaivius, skirtus naudoti prieš Ukrainą.
Tačiau, pasak ekspertų, Turkijos siekis įstoti į BRICS nereiškia, kad ji atsuks nugarą Vakarams ar Ukrainai (joje pirmadienį lankėsi aukščiausiasis šalies diplomatas) ir juo labiau NATO. „Vyriausybė ir toliau gilina ryšius su šalimis, kurios nėra Vakarų aljanso narės, tai atitinka Turkijos siekį įgyti strateginę autonomiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Carnegie Europe“ tyrėjas Sinanas Ulgenas bei pridūrė, kad tai ir „iš dalies ekonominė iniciatyva, tikimasi, kad ji turės teigiamos įtakos dvišaliams ekonominiams santykiams“.
„Daugiapolis asimetriškas pasaulis“
BRICS šalyse gyvena kone pusė pasaulio gyventojų, jos sukuria maždaug trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto. Grupė nenustato narėms privalomų ekonominių įsipareigojimų, kaip Europos Sąjunga, į kurios duris Ankara beldžiasi nuo 1999 metų. Praėjusį mėnesį R. T. Erdoganas pabrėžė šią mintį. „Tie, kurie sako nestoti į BRICS, yra tie patys žmonės, daugelį metų verčiantys Turkiją laukti prie ES durų, – sakė jis. – Negalime nutraukti ryšių su tiurkų ir islamo pasauliu vien todėl, kad esame NATO šalis: BRICS ir ASEAN yra struktūros, siūlančios mums galimybes plėtoti ekonominį bendradarbiavimą“.
Pasak S. Ulgeno, akivaizdu, kad šios dvi problemos susijusios. Turkija nebūtų žengusi šių žingsnių BRICS link, jei būtų galėjusi tęsti integracijos derybas su Europa ar atnaujinti muitų sąjungą, įstrigusią nuo 1996 metų.
Pasak kitų ekspertų, Turkija reaguoja į numatomą pasaulio svorio centro pasislinkimą. Turkijos vyriausybė mato, jog neabejotina Vakarų hegemonija negali tęstis tokia, kokia yra. Tad Turkija, kaip ir daugelis kitų šalių, stengiasi įgyti daugiau įtakos, jei asimetriškai daugiapoliame pasaulyje susikurtų nauja tvarka.
Drauge Ankara siekia pasinaudoti Vakarų įtakos susilpnėjimu, o ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, kad įsitikintų, ar gali sukurti daugiau erdvės manevruoti.
„Niekada nepasitrauks iš NATO“
Vis dėlto Turkija išlieka saugumo problemas suvokiančių Vakarų dalis, o jos ekonomika neabejotinai susijusi su Europos ekonomika.
Ankara nori gauti geriausia iš abiejų pasaulių. Ji siekia naudos iš ryšių su Vakarais, tačiau žino, jog pati niekada nebus Vakarų dalis, tad nori glaudžiai bendradarbiauti su Vakarams nepriklausančiomis BRICS šalimis. Žaisdama šį žaidimą ji niekuo nerizikuoja, nes narystė BRICS neužtraukia jokių padarinių saugumui.
„Turkija niekada nepasitrauks iš NATO“, – sakė Soli Ozelis, Stambulo universiteto tarptautinių santykių profesorius, tačiau pridūrė, kad suartėjimas su BRICS atspindi „pokyčių poreikį, norą gauti daugiau iš besivystančių regioninių valstybių“.
Putinas: BRICS šalių viršūnių susitikime formuojasi „daugiapolio pasaulio tvarka“
Formuojasi negrįžtama „daugiapolio pasaulio tvarka“, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, atidarydamas BRICS šalių viršūnių susitikimą vidurio Rusijos Kazanės mieste.
„Vyksta daugiapolio pasaulio tvarkos formavimosi procesas, dinamiškas ir negrįžtamas“, – per oficialų viršūnių susitikimo atidarymą sakė V. Putinas susirinkusiems šalių, įskaitant Indiją ir Kiniją, lyderiams.
ES: BRICS šalių lyderiai turi pareikalauti, kad V. Putinas nutrauktų karą Ukrainoje
Europos Sąjunga trečiadienį paragino BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Rusijoje dalyvaujančius lyderius pareikalauti, kad prezidentas Vladimiras Putinas „nedelsdamas nutrauktų karą“ Ukrainoje.
Rusijoje V. Putinas priima apie 20 pasaulio lyderių, įskaitant Kinijos, Indijos, Turkijos bei Irano, taip pat Jungtinių Tautų vadovą Antonio Guterresą.
Susitikimas centriniame Kazanės mieste yra didžiausias diplomatinis renginys Rusijoje nuo tada, kai V. Putinas 2022 metais pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, ir juo siekiama parodyti, kad Maskva įveikė Vakarų bandymus ją izoliuoti.
„Tikime, kad visi viršūnių susitikimo Kazanėje dalyviai pasinaudos proga ir dar kartą paragins V. Putiną nedelsiant nutraukti karą prieš Ukrainos žmones“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.
V. Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, šiame viršūnių susitikime sakė, kad formuojama „daugiapolė pasaulio tvarka“.
Jis taip pat teigiamai įvertino BRICS lyderių pasiūlymus tarpininkauti Ukrainos konflikte ir sakė, kad Maskvos pajėgos žengia į priekį mūšio lauke, sakė V. Putino atstovas spaudai.
ES atstovas spaudai P. Stano spaudos konferencijoje sakė, kad visi vadovai „gali laisvai keliauti, kur nori“.
Tačiau jis priminė Turkijai, kuri, nepaisant įšaldytų jos pastangų, tebėra kandidatė įstoti į ES, kad bloko pozicija yra „kuo labiau izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu“.
Kyjivas: Rusija BRICS viršūnių susitikime nesulaukė paramos invazijai
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad Rusijoje vykusiame BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo Brazilijos, Indijos ir Kinijos ir kitų šalių lyderiai, Maskvai nepavyko užsitikrinti paramos savo invazijai į Ukrainą.
„BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriuo Rusija planavo pasinaudoti siekdama suskaldyti pasaulį, dar kartą parodė, kad pasaulio dauguma lieka Ukrainos, siekiančios užtikrinti visapusišką, teisingą ir tvarią taiką, pusėje“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Estija kritikuoja A. Guterreso vizitą Rusijoje
Estija sukritikavo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus António Guterreso apsilankymą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jo dalyvavimas Maskvos rengiamame susitikime reiškia „aiškią Putino režimo propagandinę pergalę“, tinke X rašė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
„Negali būti grįžimo prie normalumo su agresore, kuri kovoja kruviną karą Ukrainoje ir šiurkščiai pažeidžia JT chartiją“, – pažymima įraše.
A. Guterresas trečiadienį atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime ir surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbiai su V. Putinu numatyti ketvirtadienį. Pastarąjį kartą jiedu susitiko 2022 m. balandį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą.