Rusija ir Turkija žengia košmariško Šaltojo karo scenarijaus link. Po keletos dviejų didžiųjų galybių susidūrimų Sirijoje žuvo jau 35 turkų kariai.
Sirijos vadovas Basharas al-Assadas su Rusijos parama nukreipia pajėgas į Idlibą – paskutinę sukilėlių tvirtovę Sirijoje. Turkija prie savo sienų susiduria su humanitarine krize – beveik du milijonai nuo B. al-Assado režimo bėgančių sirų nebeturi kur dingti. Turkijos pajėgos įžengė į Idlibą, kad sustabdytų puolimą. Jungtinės Valstijos svarsto dėl savo atsako į vis didėjančią įtampą, rašo nationalinterest.org.
Susirūpinimas dėl JAV vaidmens regione kilo iškart po pražūtingų antskrydžių, kuriuos įvykdė rusų pajėgos. Per praėjusį ketvirtadienį rytiniame Idlibe prieš sukilėlius įvykdytą antskrydį žuvo du turkų kariai. Kaip pranešama, atsakydama į tai, Turkijos kariuomenė paprašė Jungtinių Valstijų pietiniame Turkijos pasienyje dislokuoti oro erdvės gynybos sistemas „Patriot“ ir pradėti patruliuoti ore, kad galėtų atgrasyti Rusiją.
Šiandien pranešta apie dar 33 turkų karių žūtį po Rusijos pajėgų antskrydžio. Turkija atsakė artielrijos ugnimi ir bepiločių orlaivių smūgiais, kurių metu žuvo 16 Sirijos vyriausybės karių.
„Šiaurės Atlanto sutarties organizacija [NATO] dar niekada bebuvo susidūrusi su tokio intensyvumo kovomis taip arti šalies narės sienos“, – praėjusį ketvirtadienį Jungtinių Valstijų Kapitolijuje vykusioje spaudos konferencijoje sakė buvęs JAV ambasadorius Sirijoje Robertas Fordas.
NATO intervencijos į Siriją perspektyva atskleidė perskyras Jungtinių Valstijų misijos Sirijoje klausimu, egzistuojančias tarp Valstybės departamento ir Gynybos departamento. Valstybės departamentas išlieka artimiausiu Turkijos sąjungininku Vašingtone po to, kai Turkijos kariuomenė ėmė naudoti rusiškas oro erdvės gynybos sistemas S-400 ir užpuolė JAV remiamas kurdų vadovaujamas pajėgas šiaurės rytų Sirijoje.
Tačiau Jungtinių Valstijų vadovaujama „karinė koalicija yra susitelkusi į ISIS nugalėjimą rytinėje Sirijos dalyje“, praėjusį trečiadienį interviu „Sky News“ sakė tarptautinės karinės JAV vadovaujamos koalicijos operacijos „Inherent Resolve“ atstovas spaudai pulkininkas Mylesas Cagginsas. Jis pavadino Idlibą „teroristinių grupuočių, keliančių nepatogumų, grėsmę ir pavojų civiliams, magnetu“.
„Mes ir toliau raginame režimo palaikomas pajėgas sustabdyti puolimą ir įsileisti į šias vietoves humanitarinę pagalbą“, – vėlesniame savo pranešime pridūrė M. Cagginsas.
Jungtinių Valstijų kariuomenė jau anksčiau ragino deeskaluoti konfliktą.
„Matome, kad rusai ir turkai šiose vietovėse priartėjo prie dar intensyvesnio konflikto. Viliamės, kad jie sugebės rasti to išvengti padėsiantį sprendimą. Sirijoje reikalingas politinis susitarimas, ginantis Sirijos žmonių interesus“, – praėjusį trečiadienį sakė Gynybos departamento atstovas spaudai Jonathanas Hoffmanas.
Nuo to laiko, kai vasario pradžioje B. al-Assadas pradėjo savo puolimą, Valstybės departamentas rodė smarkesnę paramą Turkijai ir turkų palaikomiems sukilėliams Idlibe.
„Mes remiame savo NATO sąjungininkę Turkiją ir visiškai palaikome pateisinamus Turkijos savigynos veiksmus“, – po to, kai B. al-Assado remiamos pajėgos vasario 2-ąją Idlibe nužudė kelis turkų taikdarius, pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo.
Valstybės departamento pareigūnas, JAV specialusis atstovas Sirijai Jamesas Jeffrey buvo Turkijoje vasario 11 d., kai Idlibe prasidėjo susirėmimai tarp Turkijos ir B. al-Assado remiamų pajėgų, per kuriuos žuvo penki turkų kariai.
„Šiandien Idlibe mūsų sąjungininkės Turkijos kariai susiduria su grėsme. Jie yra kankiniai“, – turkiškai pareiškė J. Jeffrey.
Prabėgus dviem dienoms, J. Jeffrey turkų televizijai sakė, kad Rusija, Iranas ir B. al-Assadas susės prie derybų stalo, kai tik „matys, jog nevyksta jokia [karinė] pažanga neįsiveliant į konfliktą su mumis arba Izraelio oro pajėgomis ar Turkija“.
Be to, du buvę Valstybės departamento pareigūnai ketvirtadienį JAV Kapitolijuje vykusioje spaudos konferencijoje paragino Jungtines Valstijas paremti Turkiją kovojant prieš Rusiją.
Tiek R. Fordo, tiek J. Jeffrey patarėju dirbęs Wa’elis Alzayatas pabrėžė, kad „palyginus su B. al-Assado, ISIS žiaurumai nublanksta“.
Jis paragino nedelsiant imtis „veiksmų ir suteikti politinę bei materialią paramą Turkijos pajėgoms, kurios dabar tapo paskutiniąja gynybos linija. NATO turi imtis skubių veiksmų, kad parodytų Rusijai, jog tai, kas vyksta prie Aljanso sienų, yra nepriimtina, ir mes ginsime savo sąjungininkę“.
„Manau, svarbu, kad Jungtinių Valstijų bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadovybė susitiktų su Turkijos pareigūnais aptarti, kaip būtų galima įkurti saugią zoną sirų civiliams prie Turkijos ir Sirijos sienos Sirijos pusėje. Turkai gali užtikrinti saugumo zoną šalies viduje, tačiau jiems tenka susidurti su Rusija, tad reikės Jungtinių Valstijų pagalbos“, – sakė R. Fordas.
Kalbėdamas su „National Interest“, R. Fordas pabrėžė, kad jis neskatina Jungtinių Valstijų pajėgų dislokuoti pačioje Sirijoje, ir pridūrė, jog JAV įsiveržimas į Idlibą ir „kovinis oro patruliavimas“ galėtų reikšti „Trečiojo pasaulinio karo scenarijų“.
Jungtinių Valstijų pajėgos jau dislokuotos šiaurės rytų Sirijoje drauge su kurdų vadovaujamomis kovos prieš terorizmą pajėgomis. Kaip pranešama, per susidūrimą su B. al-Assado remiamomis grupuotėmis vasario 12 d. jos nužudė vietos gyventoją.
„Koalicijos tikslas yra deeskaluoti bet kokius neplanuotus susidūrimus su kitomis šiaurės rytų Sirijoje veikiančiomis jėgomis“, o – „Military Times“ sakė M. Cagginsas.
Pasiųsti du Rusijos karo laivai
Du sparnuotosiomis raketomis apginkluoti rusų karo laivai penktadienį plaukia į Viduržemio jūrą Bosforo sąsiauriu Stambule, tarp Turkijos ir Rusijos smarkiai išaugus įtampai dėl mažiausiai 33 turkų karių žūties Sirijoje.
Dvi rusų fregatos – „Admiral Makarov“ ir „Admiral Grigorovič“ – išplaukė iš Sevastopolio uosto Kryme, kurį Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo. Laivai tranzitu plaukia Bosforu ir paskui plauks Dardanelų sąsiauriu, sakė Rusijos kariškių atstovas.
„Fregatos „Admiral Makarov“ ir „Admiral Grigorovič“, apginkluotos itin tiksliai nutaikomų raketų sistemomis „Kalibr NK“, vykdo planinį tranzitą iš Sevastopolio“, – rusų naujienų agentūroms „RIA Novosti“ ir „Interfax“ sakė Rusijos Juodosios jūros laivyno atstovas Aleksejus Rulevas.
Jis nenurodė, kur plaukia šios fregatos, bet rusų karo laivai, kurie plaukia Bosforo sąsiauriu, paprastai keliauja į Viduržemio jūrą paremti Maskvos operacijų Sirijoje.
Tranzitas vyksta kelios valandos po to, kai Turkija paskelbė, kad Sirijos Idlibo provincijoje per smūgį, dėl kurio Ankara kaltina Rusijos sąjungininką Damaską, žuvo mažiausiai 33 turkų kariai.
Rusija sakė, kad šie kariai buvo „ten, kur neturėjo būti“ – tarp „teroristų“.
Incidentas iškėlė naujų klausimų dėl Turkijos ir Rusijos aljanso taikai Sirijoje pasiekti patvarumo.
Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus.
Pagal jos sąlygas Turkija Rusijos laivų plaukimą gali blokuoti tik karo paskelbimo atveju arba jei Ankara mano, kad jai iškilusi neišvengiamo karo grėsmė.
Intensyvus Rusijos laivų plaukiojimas į Siriją ir iš jos kelia didžiulį smalsumą Stambule, kur karo laivai tiesiog per miesto širdį einančia arterija plaukioja puikiai matomi stebėtojams.
Turkija atsakė ugnimi, reikalauja neskraidymo zonos virš Idlibo
Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje mažiausiai 16 vyriausybės karių žuvo per Turkijos pajėgu atsakomuosius smūgius po aviacijos smūgio, nusinešusio 33 turkų karių gyvybes, dėl kurio Anakara apkaltino Damaską, pranešė konfliktą stebinti nevyriausybinė organizacija.
Turkijos bepiločiai lėktuvai ir artilerija smogė Sirijos kariuomenės pozicijoms Idlibo pietinėje ir rytinėje dalyje – teritorijose, kurias vyriausybės pajėgos atkovojo per jau beveik tris mėnesius vykdomą puolimą paskutiniame sirų sukilėlių anklave, nurodė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Damaskas kol kas nepatvirtino pranešimų apie savo karių žūtį ir niekaip nekomentavo padėties paaštrėjimo, dėl kurio Ankara inicijavo vėliau penktadienį įvyksiantį NATO narių pasitarimą.
Turkija penktadienį paragino tarptautinę bendriją nustatyti neskraidymo zoną virš Sirijos šiaurės vakarinės Idlibo provincijos, siekiant apsaugoti ją nuo Damasko režimo pajėgų bombardavimų, per kuriuos ankstesnę dieną žuvo mažiausiai 33 turkų kariai.
„Tarptautinė bendrija privalo veikti, kad apsaugotų civilius ir nustatytų neskraidymo zoną“, – per „Twitter“ parašė Turkijos prezidentūros atstovas spaudai Fahrettinas Altunas.
Sirijos režimo pajėgos, padedant Rusijos karo lėktuvams, nuo gruodžio atkovojo nemažas Idlibo regiono dalis, priversdamos beveik milijoną žmonių per žiemos šaltį bėgti iš namų ir laikinų prieglaudų.
Jungtinės Tautos pirmadienį paskelbė, kad naujausios kovos „pavojingai artėja“ prie pabėgėlių stovyklų, todėl netrukus gresia „skerdynės“.
„Milijonai civilių iš oro bombarduojami jau kelis mėnesius. Į infrastruktūrą, įskaitant mokyklas ir ligonines, režimas taikosi sistemingai. Prieš mūsų akis lėtai vyksta genocidas. Tie, kas turi sąmonės ir orumo, privalo netylėti!“ – tviteryje rašė F. Altunas.
„Režimas daug metų naudojasi tarptautine tyla jo nusikaltimų akivaizdoje. Idlibo pametimas likimo valiai reikš, kad režimo svajonės išsipildys. Jie šiame regione vykdo demografinį ir etninį valymą. Mes negalime nusigręžti!“ – pridūrė Turkijos prezidentūros atstovas.