Dabar jis nori pakartoti savo sėkmę per šio mėnesio pabaigoje vyksiančius parlamento rinkimus.
Naujai įkurta V. Zelenskio partija „Liaudies tarnas“ dabar yra populiariausias politinis judėjimas, rodo apklausos, prognozuojančios jos pergalę per liepos 21-ąją vyksiančius rinkimus į Aukščiausiąją Radą.
Iš sociologinių tyrimų grupės „Reiting“ apklausoje dalyvavusių apsisprendusių rinkėjų 47 proc. sakė balsuosiantys už V. Zelenskio partiją.
Per prezidento rinkimų kampaniją V. Zelenskis tvirtino sakė esąs prieš isteblišmentą nusistatęs kandidatas. Jis tvirtino nenorįs, kad kokie nors buvę arba esami įstatymų leidėjai palaikytų jo partiją. Šios partijos pavadinimas yra toks pats, kaip satyrinio televizijos serialo, kuriame V. Zelenskis anksčiau vaidino prezidentu išrinktą mokytoją.
V. Zelenskis pakvietė paprastus ukrainiečius tapti jo partijos kandidatais, ir galiausiai buvo atrinkta daugiau kaip 30 visuomenės narių.
„Svarbiausias prioritetas – išvalyti šalį nuo korupcijos, grobstymo, kyšininkavimo ir veidmainių“, – sakoma „Liaudies tarno“ tinklalapyje.
V. Zelenskio ir jo partijos iškilimą daugelis aiškina ukrainiečių nusigręžimu nuo ankstesnio šalies politinio elito, nesugebėjusio atgaivinti ekonomikos, išrauti korupcijos ir užbaigti konflikto su Rusijos remiamais separatistais, prasidėjusio 2014 metais, po liaudies sukilimo, nuvertusio prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Pokyčių ilgesys
Prognozuojama, kad rinkimai smarkiai pakeis parlamento, kuriame dabar dominuoja V. Zelenskio pirmtako ir varžovo Petro Porošenkos partija, sudėtį.
„Bus absoliučiai naujų žmonių. Viena vertus, tai tikrai bus atsinaujinimas, kurio ilgisi rinkėjai, – naujienų agentūrai AFP sakė Demokratinių iniciatyvų fondo direktorė Iryna Bekeškina.
„Kita vertus, tai yra pavojinga. Šie žmonės nebūtinai pasižymi kvalifikacija darbui politikoje“, – pridūrė ji“
Ant kortos statoma daug. V. Zelenskis privalo dalyti valdžia su parlamentu, pasiūlysiančiu premjero kandidatūrą ir formuosiančiu vyriausybę.
Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti spalį, bet V. Zelenskis inicijavo pirmalaikį balsavimą, tikėdamasis sutvirtinti savo valdžią.
Iš daugiau kaip 20 partijų, iškėlusių savo kandidatų, į parlamentą patekti prognozuojama tik saujelei.
Šios partijos narys Viktoras Medvedčukas, tvirtinantis esąs Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukters krikštatėvis, po ilgos pertraukos gali sugrįžti į politiką.
„Prorusiškos jėgos padidins savo dalyvavimą iki 20–30 deputatų“, – sakė politikos analitikas Volodymyras Fesenka, bet pridūrė, kad jų įtaka išliktų ribota.
P. Porošenkos partija, dabar persitvarkiusi ir persivadinusi „Europietišku solidarumu“, gali tikėtis gauti 9 proc., o buvusios premjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ – 6 proc. balsų.
Dar vienas prieš isteblišmentą nusistatęs politikas – roko grupės „Okean Elzy“ dainininkas Sviatoslavas Vakarčukas) – irgi mėgins patekti Aukščiausiąją radą su naujai įsteigtą partiją „Holos“ („Balsas“). Šis judėjimas populiarėja ir gali gauti vietų parlamente.
Pagal dabartinius įstatymus, 225 iš 424 Aukščiausiosios Rados deputatų išrenkami pagal partijų sąrašus. Likusi dalis išrenkama vienmandatėse apygardose.
Kol kas neaišku, kokią dalį naujajame parlamente gali sudaryti „Liaudies tarno“ atstovai, bet tikėtina, kad jie sudarys naujos koalicijos pagrindą.
Pokyčiai svarbiau už patirtį
Kaip rodo Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio respublikonų instituto atlikta apklausa, 63 proc. ukrainiečių norėtų rinktis partiją, dominuojamą „naujos kartos politikų“.
Tik 24 proc. sakė, kad jiems svarbu partijos patirtis politikoje ir valdyme.
Pietrytiniame Zaporožės mieste gyvenanti Svitlana Cholon pripažino, kad padėtis gali tapti kebli, jeigu į parlamentą pateks labai daug naujokų.
„Kai jauni žmonės pradeda bet kokį darbą, būna sunku – jie neturi jokios patirties“, – pažymėjo ji.
Tarptautinio atgimimo fondo vykdomasis direktorius Oleksandras Suško savo ruožtu neatmetė galimybės, kad naujojo parlamento darbas pasižymės šiokiu tokiu „chaosu“.
Nauja sudėtis „negali garantuoti nei reformų, nei kokybiškos politikos“, sakė jis ir pridūrė, jog jeigu naujasis parlamentas susikompromituos, pasekmės gali būti skaudžios.
„Visuomenė tiesiog praras viltį“, – pabrėžė O. Suško.