„Noriu kreiptis į Rusijos Federacijos valdančiuosius ir šalies okupacinių pajėgų vadovybę Donbase. Konflikto paaštrėjimas – ne pats geriausias fonas Minsko derybų atnaujinimui. Mums nereikia eilinį kartą priminti apie jūsų agresijos eskalacijos galimybes“, – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį rašė V. Zelenskis.
Jis taip pat pridūrė, kad „su kolegomis Europoje“ ketina aptarti atvirą šios agresijos demonstravimą.
„Ukrainos delegacija Minske primins, kad bandymai užmegzti dialogą su mumis žvelgiant į mus iš galios pozicijų yra nepriimtini“, – pažadėjo Ukrainos prezidentas.
Artimiausias susitikimas, kuriame būtų aptariamas situacijos Donbase sureguliavimo klausimas, gali įvykti jau liepos viduryje, anksčiau sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksandras Daniliukas.
V. Zelenskis atstovu Trišalėje kontaktinėje grupėje situacijos Donbase reguliavimo klausimams spręsti (jos sudėtyje, be Ukrainos, dar yra Rusija ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) paskyrė Leonidą Kučmą, kuris jau užėmė šias pareigas nuo 2014-ųjų iki 2018-ųjų spalio.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad „Kijevas vis dar nesuformulavo savo pozicijos karinio konflikto Donbase sureguliavimo klausimu, taip pat nesubūrė komandos, kuri laikysis atitinkamos politikos krypties“.
Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš apsišaukėliškas separatistines „Donecko ir Luhansko liaudies respublikas“, kurios 2014-ųjų balandį paskelbė nepriklausomybę.
Konflikto sureguliavimo klausimas svarstomas ir Minsko kontaktinės grupės susitikimuose. Ši grupė nuo 2014 metų rugsėjo priėmė jau tris dokumentus, reglamentuojančius konflikto deeskalacijos žingsnius – taip vadinamus Minsko susitarimus, numatančius paliaubas.
Kovos veiksmai, nepaisant priimtų susitarimų, nesiliovė.
V. Zelenskis trečiadienį susitarė su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Federica Mogherini dar labiau spausti Rusiją paleisti šalyje kalinamus ukrainiečių jūreivius ir kitus piliečius.
Kaip skelbiama valstybės vadovo tinklalapyje, per susitikimą Briuselyje taip pat buvo aptarti tolesni žingsniai, susiję su Minsko susitarimų įgyvendinimu ir parama Ukrainos piliečiams, gyvenantiems Kijevo nekontroliuojamose teritorijose.
V. Zelenskis padėkojo F. Mogherini už tai, kad Briuselis tebepalaiko Ukrainą bei jos teritorinį vientisumą ir nepripažįsta aneksuoto Krymo Rusijos dalimi.
Aktorius ir komikas V. Zelenskis, balandį vykusiuose prezidento rinkimuose užtikrintai įveikęs tuometinį Ukrainos lyderį Petro Porošenką, antradienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, o vėliau antradienį įvyko jo susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pranešime savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ V. Zelenskis sakė, kad skiria savo vizitą vaikams, nukentėjusiems per tebesitęsiantį ginkluotą konfliktą su Rusijos remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Nuo 2014 metų konfliktas jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.
Prezidentas taip pat paragino Maskvą padėti užbaigti tą karą, per kurį, jo teigimu, dešimtys tūkstančių vaikų susidūrė su smurtu.
„Tačiau raginimų negana. Todėl mano susitikimai su Europos lyderiais prasidės klausimu: kaip galime kartu spausti agresorių? Kaip galime jį priversti dirbti vardan taikos?“ – feisbuke rašė V. Zelenskis.
„Esu tikras, kad kartu rasime sprendimą. Galbūt ne šiandien, bet būtinai rasime“, – pridūrė jis.
Antradienį atvykęs į EK būstinę, V. Zelenskis paspaudė ranką J.-C. Junckeriui.
EK vadovas, prieš derybas su V. Zelenskiu, paklaustas, ar nepasiilgo ankstesnio Ukrainos prezidento P. Porošenkos, atsakė: „Turiu naują.“
„Aš geresnis. Naujas – geriau nei senas“, – besišypsodamas į žurnalistų klausimą atsakė V. Zelenskis.
Per susitikimą su J. Stoltenbergu V. Zelenskis Briuselyje pareiškė, kad jo šalies europietiškos ir euroatlantinės integracijos kursas nesikeis.
„Strateginis Ukrainos kursas gauti visateisę narystę Europos Sąjungoje ir NATO yra įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje ir tebėra mūsų nepasikeitęs užsienio politikos prioritetas. Ukrainos judėjimas aukštų europietiškų gyvenimo ir saugumo standartų link yra ukrainiečių visuomenės reikalavimas, tai yra visų mūsų reformų tikslas“, – teigė Ukrainos prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi.
„Besitęsianti ginkluota Rusijos agresija yra pagrindinis euroatlantinio saugumo iššūkis. Vienas iš mūsų bendrų uždavinių – užtikrinti stabilumą ir saugumą Juodojoje jūroje, o tam reikia papildomų Aljanso pastangų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Mums reikia visų įmanomų mechanizmų, kurie padės mums šiame kelyje, taip pat ir kitų, kuriuos bus pasiruošę mums pasiūlyti sąjungininkai. Tačiau dabar turime susikoncentruoti į mūsų svarbiausią užduotį – įgyvendinti vidines reformas, kurios priartins mus prie NATO standartų“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad NATO palaiko Ukrainos įgyvendinamas reformas.
„Dabar mūsų tikslas – reformos... Svarbu turėti galimybę atitikti NATO standartus, todėl palaikome ir padedame Ukrainai įgyvendinti reformas“, – sakė Aljanso vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu NATO daugiausia dėmesio skiria Ukrainos saugumo organų ir gynybos srities modernizavimui ir kovai su korupcija.
„Tai gerai Ukrainos gyventojams, gerai saugumo organams; tai – vienintelis kelias į būsimą narystę NATO“, – pareiškė J. Stoltenbergas.
„Tik šalis, kuri sprendžia pretenduoti į narystę, ir 29 šalys sąjungininkės sprendžia, kada valstybė yra pasiruošusi įstoti į Aljansą. Ir jokia kita valstybė neturi teisės kištis ar vetuoti šį procesą“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO sąjungininkės tebesilaiko nuomonės, išsakytos 2008 metais per Aljanso viršūnių susitikimą, kai buvo pareikšta, kad ateityje Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis.
Tiek ES, tiek NATO palaiko Ukrainą jos konflikte su Rusija, tačiau taip pat ragina Kijevą labiau stengtis įgyvendinti itin reikalingas politines ir ekonomines reformas.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją kurstant konfliktą Rytų Ukrainoje ir siunčiant per sieną ginklų bei karių, bet Maskva, nepaisydama įrodymų, šiuos kaltinimus neigia.