Jis turėjo tam svarių priežasčių, jau nekalbant apie paprasčiausią norą būti maloniam įtakingam pašnekovui, kuris, kaip yra žinoma, mėgsta meilikavimus.
Paprastas JAV ir Europos paramos Ukrainai pastangų palyginimas – neįmanomas, vien dėl to, kaip chaotiškai JAV ir ES šaltiniai skelbia apie teikiamos paramos duomenis. Bet turimi šaltiniai pateikia tam tikrų įžvalgų.
Anot JAV Tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID), visi JAV federalinės vyriausybės departamentai suteikė apie 2,1 mlrd. JAV dolerių tiesioginės finansinės paramos Ukrainai fiskaliniais metais, nuo 2014 iki 2019-ųjų – tai yra nuo tada, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas. (Tačiau agentūra neturi išsamių duomenų apie 2018–2019 metų laikotarpį.)
Kitų šaltinių – vyriausybinio tinklalapio „Foreignassistance.gov“ ir Vašingtone įsikūrusio Tarptautinės politikos Saugumo paramos stebėjimo centro – duomenimis, ši suma už tą patį laikotarpį siekia iki maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Kad ir kaip kas skaičiuotų, tiesioginė Jungtinių Valstijų parama Ukrainai nuo jos „orumo revoliucijos“ pradžios siekia 2–3 mlrd. JAV dolerių. Vašingtonas taip pat suteikė 3 mlrd. dolerių paskolų garantijų.
Ši parama nė iš tolo neprilygsta tai, kurią Europos Sąjunga, kaip ši tvirtina, suteikė Ukrainai: penkiolika milijardų eurų (16 mlrd. JAV dolerių) subsidijų ir paskolų. Bet didžioji šios paramos dalis buvo suteikta kaip paskola. Kai ES pirmą kartą skyrė Ukrainai paramos paketą 2014 metais, jis siekė 12,8 mlrd. eurų, ir tik 879 mln. eurų iš jos sudarė subsidijos. Tad kalbant apie pinigus, kurių Ukraina neprivalo grąžinti, Jungtinės Valstijos yra didesnė šalis–donorė.
Ukrainos ekonomikos ministerija atlieka savo užsienio valstybių teikiamos techninės paramos įvertinimą. Jos duomenimis, Jungtinės Valstijos teikia didesnį finansavimą nei ES ir visos jos narės bei institucijos kartu sudėjus.
Todėl, galimas daiktas, tai yra viena iš priežasčių, kodėl V. Zelenskis pasakė D. Trumpui, jog „Europos Sąjunga turėtų būti didžiausia mūsų partnerė, bet formaliai vertinant, Jungtinės Valstijos yra daug didesnė partnerė“. Bet čia svarbu ne tik skaičiai.
V. Zelenskis D. Trumpui liepą pareiškė esąs ypač dėkingas už JAV paramą Ukrainos gynybai. Iš tiesų, JAV paramoje saugumo aspektas daug svarbesnis, lyginant su Europos paramos paketu. Europa labiau nerimauja dėl tokių dalykų kaip valdymas ir įstatymo viršenybė, – ir šiame fronte priekaištų V. Zelenskiui lyg ir nėra. (Tas faktas, kad V.Zelenskis premjeru pasirinko teisininką Oleksijų Hončaruką, buvusį Geresnio reguliavimo institucijos, ES finansuojamo institucijų kūrimo projekto, vadovą, galėtų padėti.)
Nors tokia parama vertinga ir palaiko Ukrainos viltį kada nors prisijungti prie Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų susitelkimas ties pagalba Ukrainai, skirta atremti Rusijos karinį spaudimą, yra ne mažiau svarbus.
V. Zelenskis per pokalbį su D. Trumpu taip pat užsiminė vertinantis JAV ryžtą toliau stiprinti sankcijas prieš Rusiją. Europa yra švelnesnė Rusijai, kuri išlieka pagrindinė Europos Sąjungos prekybos partnerė.
Nuo tada, kai buvo paviešintas pokalbio telefonu turinys, V. Zelenskis aiškina, jog jam kelia nerimą nepakankamas Europos priešinimasis „NordStream 2“, Rusijos gamtinių dujų vamzdyno projektui, kurio dėka sumažėtų Ukrainos pajamos iš dujų tranzito. Jungtinės Valstijos tvirtai pasisako prieš šį dujotiekį.
Kitaip tariant, net jeigu Europos Sąjunga, bendru vertinimu, teikia didesnę paramą, JAV indėlis Ukrainos nepriklausomumo įtvirtinimo kampanijoje neatsiejamas nuo nuoseklios tvirtos linijos Rusijos atžvilgiu.
Ši linija stiprina V. Zelenskio poziciją derybose su Rusija dėl karo nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jungtinės Valstijos nėra šių derybų šalis – jose tarpininkauja Vokietija ir Prancūzija, – bet V. Zelenskis baiminasi, kad jeigu Vašingtonas nebus pasirengęs ateiti į pagalbą, europiečiai gali priversti jį eiti į nepriimtinus kompromisus.
Todėl atrodo visiškai logiška, kad V. Zelenskis labai stengėsi padėkoti D. Trumpui už JAV paramą, kuri, atsižvelgiant į tai, kuriais duomenimis labiau pasikliaunate, arba smarkiai šoktelėjo per jo prezidentavimo laiką, arba bent jau nesumažėjo. Tai paaiškina ir kodėl V. Zelenskis taip nėrėsi iš kailio prisigerinti D. Trumpui, kai šis paprašė, kad Ukraina ištirtų porą jo taip mėgstamų sąmokslo teorijų.
Dabar, kai dėl minėto pokalbio telefonu virš D. Trumpo galvos pakibo apkaltos grėsmė, aš abejoju, ar V. Zelenskis sulauks tokios paramos, kokios nori.
Dabar bet koks D. Trumpo žingsnis jam padėti sukeltų įtarimų dėl „paslaugos už paslaugą“. Ukrainos prezidentui teks labiau stengtis pagerinti savo santykius su Europos lyderiais. O turbūt pradėti jam reiktų nuo atsiprašymo už tai, kad pritarė D. Trumpo pareiškimams dėl nepakankamų Europos įsipareigojimų Ukrainai.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.