Problema susijusi su milijardieriumi ir kanalo, kuris platino V. Zelenskio televizijos laidas tais laikais, kai prezidentas buvo komikas, savininku Igoriu Kolomoiskiu.
Vis labiau aiškėja I. Kolomoiskio užmačios iškilus V. Zelenskiui sugrįžti į valdžią. Toks sugrįžimas reikštų ankstyvą ir gėdingą galą V. Zelenskio pažadams padovanoti naują pradžią Ukrainai, vienai korumpuočiausių Europos šalių.
Valdant buvusiam prezidentui Petrui Porošenkai, I. Kolomoiskis liko vienu didžiausių pralaimėtojų. P. Porošenkos paskirtas valdyti pietryčių Ukrainos regioną, jis finansavo savanorių batalionus, kurie padėjo sustabdyti Rusijos remiamo separatizmo plitimą, kol Ukrainos kariuomenė tebebuvo silpna. Mainais I. Kolomoiskis tikėjosi gauti daugiau valdžios ir daugiau galimybių prieiti prie pelningų valstybės kontroliuojamų įmonių, nei jam norėjo suteikti P. Porošenka, kuris pats yra milijardierius.
Jiedu susipyko; konflikto kulminacija įvyko 2016 m. pabaigoje, kai Ukraina nacionalizavo I. Kolomoiskio „Privatbank“, kuriame tuo metu buvo laikoma didžioji dalis ukrainiečių santaupų.
Banko nacionalizacija valstybei kainavo daugiau nei 6 milijardus dolerių, tačiau jį parėmė tarptautinės finansinės institucijos. Tuo metu Ukrainos Nacionalinis bankas pareiškė, kad banko akcininkai, visų pirma I. Kolomoiskis, iš jo pavogė maždaug 5,5 milijardus dolerių, pareikalavę išduoti paskolas „popierinėms“ įmonėms, nors nesiruošė jų grąžinti. Kaltinimus patvirtino amerikiečių rizikos mažinimo bendrovės „Kroll“ tyrimas, atliktas Nacionalinio banko užsakymu.
Kelias pilietybes turintis I. Kolomoiskis buvo priverstas slėptis Izraelyje, kuris neišduoda savo pasų turėtojų. Tačiau jis niekada neatsisakė minties susigrąžinti banką, užversdamas Ukrainą nesuskaičiuojamais ieškiniais, kuriais siekė nacionalizaciją atšaukti.
Vis dėlto tol, kol prezidento postą užėmė P. Porošenka, jo galimybės atsiteisti neatrodė daug žadančios (Ukrainos teisinė sistema, švelniai tariant, nėra laisva nuo politinės įtakos).
Bet kadangi V. Zelenskis atrodė nusiteikęs laimėti balandžio mėnesio rinkimus, pirmajame ture įveikęs P. Porošenką, Kijevo teismas priėmė sprendimą I. Kolomoiskio naudai. Tarptautinis valiutos fondas, didžiausias Ukrainos kreditorius, išplatino pranešimą spaudai, kuriame 2016 m. nacionalizaciją apgynė, o Nacionalinis bankas apskundė teismo nutarimą, tačiau I. Kolomoiskis nepasidavė. Po V. Zelenskio pergalės balandžio 21 d. jis sugrįžo į Ukrainą.
Netrukus po jo grįžimo Valerijai Gontarevai, kuri nacionalizacijos metu buvo Nacionalinio banko valdytoja ir įnirtingai jį gynė, ėmė dėtis keisti dalykai. Liepos mėnesį ji žurnalistams prasitarė, kad iš I. Kolomoiskio sulaukė grasinimų ir turi slėptis Londone. Rugpjūtį Londono gatvėje moterį partrenkė automobilis ir ji pateko į ligoninę.
Visai neseniai naktį sudegė V. Gontarevos namas netoli Kijevo, greičiausiai dėl padegimo. V. Gontareva spėja, kad už abiejų incidentų gali stovėti I. Kolomoiskis; jis tai neigia. Tuo tarpu Nacionalinis bankas išplatino pareiškimą, kuriame „teroras“ prieš V. Gontarevą smerkiamas kaip nukreiptas prieš visus Ukrainos reformuotojus, buvusius ir dabartinius.
Tuo tarpu I. Kolomoiskis tebėra laukiamas svečias V. Zelenskio kabinete. Rugsėjo 10 d. jis susitiko su prezidentu ir keliais administracijos bei vyriausybės pareigūnais. Oficiali istorija tokia, kad per susitikimą buvo aptariami streikai I. Kolomoiskio gamyklose ir energijos tarifai.
Tačiau „Financial Times“ paskelbė straipsnį, kuriame cituojamas susitikime dalyvavęs ministras pirmininkas Oleksijus Hončarukas, teigiantis, kad prezidentas norėjo pasiekti susitarimą su I. Kolomoiskiu dėl „Privatbank“. „Labai teigiamai vertinu bet kokią retoriką, nukreiptą į kompromiso paieškas“, – laikraščiui sakė O. Hončarukas.
Atsakydamas į straipsnį, ministras pirmininkas skubiai išplatino pareiškimą, tvirtindamas, kad jo vyriausybė „atidžiai nagrinėja „Privatbank“ situaciją“ ir „nevykdo jokių derybų su niekuo“.
Tačiau iš esmės tai nėra paneigimas, turint omenyje, kad „Financial Times“ minėjo, jog susitarimo siekė pats prezidentas. Į ministro pirmininko pareigas O. Hončaruką pasiūlė V. Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Bohdanas, anksčiau dirbęs teisinį darbą I. Kolomoiskiui.
„Privatbank“ byla – painus teisinis raizginys. I. Kolomoiskis nebūtinai yra kaltas dėl viso to, ką jam bandė prisiūti V. Gontarevos vadovaujamas Nacionalinis bankas, nepaisant „Kroll“ ataskaitos. Tačiau jo sugrįžimas į Kijevą, puikūs ryšiai naujojoje administracijoje, staigus jo perspektyvų nusigiedrijimas teismuose ir V. Gontarevos nelaimės sudaro keistą sutapimų grandinę, kuri atrodo vis nepalankesnė V. Zelenskiui.
Kol kas naująjį prezidentą lydėjo sėkmė. Dėl rekordinio grūdų derliaus Ukraina mėgaujasi ekonominiu pakilimu, neseniai priimtas Europos Sąjungos teismo sprendimas sustiprino jos pozicijas derybose dėl energetikos su Rusija, o sėkmingi kalinių mainai su Maskva davė pagrindą pažangai siekiant užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Panašu, kad V. Zelenskis tikisi, jog ankstyvi jo pasiekimai ir geri jaunos administracijos norai daugumai rinkėjų nustelbs I. Kolomoiskio klausimą, net jei jis sudarys susitarimą su oligarchu.
Tačiau bet koks susitarimas, kuris panaikintų „Privatbank“ nacionalizaciją arba leistų I. Kolomoiskiui išsisukti nepadengus finansinės pagalbos kaštų, pasauliui – jei ne daugumai ukrainiečių – signalizuotų, kad V. Zelenskis, matyt, vis dėlto nesiskiria nuo ankstesnių Ukrainos lyderių, kurie dažnai būdavo parsidavėliai arba priklausomi nuo oligarchų – arba ir viena, ir kita.
Atėjimas į valdžią su visaapimančių pokyčių platforma politikui ir jo komandai užkrauna tam tikrus įsipareigojimus. I. Kolomoiskis nėra tas, kuris žaistų pagal kokias nors naujas taisykles, ir vien tai turėtų įspėti V. Zelenskį ir jo paskirtuosius ministrus elgtis ypač atsargiai ir susilaikyti nuo bet kokių reikalų su juo.
Ukrainos politika – slidus šlaitas: prezidentui ir jo komandai nespėjus nė apsidairyti, jie gali paslysti ir susitepti taip pat, kaip ir jų pirmtakai. V. Zelenskiui teks įrodyti, kad jis nenaudos savo galios, bandydamas pagelbėti seniems draugams ir partneriams. Pradžiai jis galėtų nutraukti ryšius su I. Kolomoiskiu ir viešai paremti skubų V. Gontarevos nelaimių nagrinėjimą.
Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.