J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
Diplomatinė priešprieša
Susitikimo vieta – ištaiginga vila prie Ženevos ežero – atrodo vaizdinga, bet joje vyks sunki diplomatinė priešprieša.
Planuojama, kad derybos truks iki penkių valandų ir prasidės maždaug 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Pertraukų pavalgyti nenumatyta. V. Putinas turi atvykti pirmas, J. Bidenas – po jo; susitikimo šeimininko pareigas eis Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas.
Paklaustas, ar abu susitinkantys lyderiai galėtų drauge pavalgyti – pagal viršūnių susitikimų diplomatiją tai būtų svarbiausias geros valios gestas – vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas atsakė neigiamai.
„Bendro valgio nebus“, – sakė jis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Ženevos pasirinkimas po ilgų JAV ir Rusijos derybų primena Šaltojo karo laikais, 1985-aisiais, šiame Šveicarijos mieste įvykusį JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo susitikimą.
Šį kartą įtampą lemia ne tiek strateginė branduolinė ginkluotė ir konkuruojančios ideologijos, kiek tai, ką J. Bideno administracija laiko vis priešiškesniu, taisykles laužančiu režimu.
Nuo kibernetinių atakų prieš Amerikos subjektus ir kišimosi į dvejus pastaruosius JAV prezidento rinkimus iki žmogaus teisių pažeidimų ir agresijos prieš Ukrainą bei kitas Europos šalis – Vašingtono kaltinimų Kremliui sąrašas nėra trumpas.
Tačiau V. Putinas į susitikimą atvyksta teigdamas, kad Maskva paprasčiausiai meta iššūkį JAV hegemonijai. Tai papildo jo pastangas propaguoti „daugiaašį pasaulį“, suartinusio Rusiją ir tikriausiai dar galingesnę JAV priešininkę – Kiniją.
V. Putinas į Ženevą iš Maskvos turi atskristi prieš pat susitikimą su JAV prezidentu. J. Bidenas, kuris Ženevoje užbaigs savo intensyvią pirmąją prezidentinę užsienio kelionę, atvyko antradienį, po viršūnių susitikimų su NATO bei Europos Sąjunga Briuselyje ir po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Didžiojoje Britanijoje.
Paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, J. Bidenas nusišypsojo ir pasakė: „Aš visuomet pasirengęs.“
Interviu JAV televizijai NBC V. Putinas pasišaipė iš JAV kaltinimų nešvariais triukais užsienyje ir autoritariškomis priemonėmis Rusijoje.
Jis neigė bet kokias sąsajas programišių, taip pat ir reikalaujančių išpirkos, gaujomis Rusijoje, atmetė kaltinimus, kad yra kaip nors prisidėjęs prie daugelio savo oponentų mirties per du jo valdymo dešimtmečius.
Kalbėdamas apie vieną pagrindinių dalykų, keliančių įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono bei ES, V. Putinas tvirtino, kad jo taip pat negalima kaltinti dėl Aleksejaus Navalno – vieno iš nedaugelio dar likusių svarbių Rusijos opozicijos figūrų – kone mirtimi pasibaigusio apnuodijimo ir paskesnio įkalinimo.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas Maskvoje žurnalistams sakė, kad „Rusijos ir JAV santykiai šiuo metu yra aklavietėje“.
„Žiūriu į šį susitikimą su praktiniu optimizmu, tačiau nedideliu“, – pridūrė jis.
J. Bideno komanda taip pat nesitiki jokio „didelio rezultatų komplekto“, sakė minėtas JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
Šveicarai telkia milžiniškas pajėgas Ženevoje saugumui užtikrinti
Šveicarija mobilizuoja „titaniškas“ saugumo pajėgas artėjant JAV prezidento J. Bideno ir Rusijos vadovo V. Putino trečiadienio susitikimui, kurio apsaugai dislokuojama maždaug 4 tūkst. policijos, kariuomenės ir saugumo pajėgų narių.
Ženeva yra įpratusi priiminėti valstybių vadovus, kurie atvyksta į Jungtines Tautas ir kitas mieste esančias tarptautines institucijas.
Tačiau tokio pasaulio dėmesio sulaukiantys valstybių vadovų susitikimai nėra dažni, todėl Šveicarija nori išvengti bet kokių atsitiktinumų J. Bideno ir V. Putino susitikime, kuris bus pirmas JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas nuo 2018 metų, kai V. Putinas buvo susitikęs su Donaldu Trumpu.
„Tai yra galimybė parodyti, ką mes sugebame“, – sakė Šveicarijos kariuomenės 1-osios teritorinės divizijos vadas Yvonas Langelis.
Be to, tai bus pirmas Baltųjų rūmų ir Kremliaus vadovų susitikimas Ženevoje nuo 1985 metų, kai neutralioje Šveicarijoje pirmą kartą susitiko Šaltojo karo laikų varžovai JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
Didžiulis kortežas
Antradienį atskridęs į Ženevos oro uostą, J. Bidenas dešimčių automobilių kortežu buvo nuvežtas į netoliese esantį viešbutį „Intercontinental“.
Ženevos policijos viršininkė pulkininkė Monica Bonfanti sakė, kad jos pareigūnai apie tokio dydžio kortežų palydą daugiausia žinojo tik iš teorijos vadovėlių.
Keli kvartalai aplink penkių žvaigždučių „Intercontinental“ buvo aptverti spygliuotos vielos tvoromis, visame rajone draudžiama statyti automobilius, policija nukreipia eismą.
Per viršūnių susitikimą miesto centre bus visiškai uždaryti pakrantė ir pats Ženevos ežeras; taip pat bus uždaryta oro erdvė.
Viršūnių susitikimo vieta – vila „La Grange“ ir ją supantis parkas – apjuosti dviejų kilometrų tvora su spygliuota viela viršuje.
„Aušta istorinis momentas“, – sakė Šveicarijos nacionalinės policijos direktoriaus pavaduotojas Stephane'as Theimeras.
„Ženevos policijos užduotis milžiniška“, – prieš viršūnių susitikimą prie vilos „La Grange“ žurnalistams sakė jis ir pavadino policijos operaciją „gigantišku dislokavimu“.
Mobilizuota maždaug 2 tūkst. Ženevos policininkų – 95 proc. visų miesto policijos pareigūnų. Jiems į pagalbą atsiųsta 900 pareigūnų iš kitų Šveicarijos vietų. Už kelių kilometrų esančios Prancūzijos policijai taip pat paskelbta parengtis.
Naikintuvai pasirengę
Taip pat dislokuota maždaug tūkstantis karių, o šveicarų oro pajėgos saugos uždarytą oro erdvę iki 50 km spinduliu aplink miestą. Šią užduotį vykdys sraigtasparniai ir naikintuvai.
Tačiau oro pajėgų operacijų centro vadovas pulkininkas Pierre'as-Yves'as Eberle'as sakė, kad viršūnių susitikimo metu lėktuvai pažeme neskraidžios, „nebent kiltų problemų“ dėl kokio nors įtartino orlaivio.
Kariuomenė oro uoste dislokavo batalioną, gynybos sistemą „žemė–oras“.
Prie „La Grange“ budi karių maskuojamosiomis uniformomis, su kuprinėmis ir automatiniais ginklais. Dresuoti policijos šunys tikrina netoli aptvertos teritorijos perimetro pastatytus automobilius.
Prie ežero, kur įprastomis dienomis veikiau pamatysi pro prišvartuotus laivelius vaikštinėjančius ir ledus valgančius žmones, dislokuota kariškių mobiliųjų radiolokatorių stočių.
Šveicarijos gynybos ministrė Viola Amherd antradienį leidžia Pajerno oro pajėgų bazėje, kur stebi, „kaip oro pajėgos užtikrina oro [erdvės] saugumą viršūnių susitikimo metu“, naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovė.
Žmonės Ženevoje dėl tikėtinų sutrikimų – transporto spūstys prognozuojamos visame mieste – raginami trečiadienį dirbti iš namų.