Amerikiečiai 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus teroristinius išpuolius laiko didžiausio masto nusikaltimu šiuolaikinėje šalies istorijoje.
Nepaisant to, praėjus keturiolikai metų nuo tragiškų įvykių, nė vienas iš penkių pagrindinių įtariamųjų, kalinamų JAV Gvantanamo įlankoje, iki šiol nėra nuteistas, įskaitant ir įtariamą išpuolių organizatorių Khalidą Sheikhą Mohammedą.
Ikiteisminis procesas buvo nutrauktas ir pradėtas šimtus kartų.
Prezidentas George‘as W. Bushas reikalavo, kad Gvantaname būtų surengtas karinis tribunolas, tačiau kai JAV prezidentu tapo Barackas Obama, jis pareikalavo, kad teismo procesas vyktų įprastame JAV teisme, o vėliau apsigalvojo.
Procesas vėl persikėlė į Gvantanamą, kur buvo įsteigtas karinės komisijos teismas, įsikūręs specialiai įrengtose patalpose, kurias kariškiai vadina „Teisingumo stovykla“ (angl. „Camp Justice“).
Šis procesas, viena vertus, atskleidė institucijų nekompetentingumą, kartais iš šalies atrodė kaip juodoji komedija, bet jame galima buvo įžvelgti ir nuoširdžias pastangas surengti teisingą teismą.
Kartais atrodo, kad teisiami ne Rugsėjo 11-osios išpuolių organizatoriai ir vykdytojai, bet pati Amerikos teisingumo sistema.
– Kodėl taip ilgai buvo delsiama? Kodėl teismo procesas vyksta priešokiais?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Visa tai susiję su politika, neryžtingumu, baime ir pinigais. Taip pat tai susiję su sudėtinga teisingumo sistema, kai neįmanoma nuspręsti, kuriame teisme ir pagal kokius įstatymus turi būti teisiami įtariamieji.
Pateikiame apžvalgą, kokia yra dabartinė situacija, kodėl toks lėtas progresas ir kaip reikalai turėtų klostytis toliau.
– Kas yra pagrindiniai įtariamieji?
Khalidas Sheikhas Mohammedas, žinomas kaip KSM, įtariamas Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu. Jis gimė Kuveite, JAV įgijo išsilavinimą. KSM yra šios bylos veidas. Kai kurie amerikiečiai jį vadina „al Qaedos“ Hanibalu Lekteriu, turėdami omenyje filmo veikėją kanibalą.
Kiti įtariamieji: Ali Abd al-Azizas Ali, kuris, įtariama, buvo KSM leitenantas, Ramzis Binalshibhas, įtariamas tuo, kad buvo tarpininkas tarp O. Bin Ladeno ir teroristų, R. Binalshibho asistentas Mustafa Ahmadas al-Hawsawis ir Waleedas bin Attashas, kuris, įtariama, vykdė kelių savižudžių teroristų mokymus.
– Kokie kaltinimai jiems pateikti?
Kiekvienam jų gresia kaltinimai 2973 žmogžudystėmis – tiek žmonių žuvo per Rugsėjo 11-osios išpuolius, ir daug kitų kaltinimų, įskaitant užgrobimą ir terorizmą. Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia mirties bausmė. Kai kuriose JAV valstijose, įskaitant Teksasą, mirties bausmė nėra uždrausta, bet nuo 1963 metų federalinės valdžios įsakymu myriop buvo nuteisti tik trys žmonės, tarp jų Timothy McVeighas, 1995 metais susprogdinęs bombą Oklahomoje ir pražudęs 168 žmones.
Vienas iš neigiamų mirties bausmės aspektų – KSM minėjo, kad būtent apie ją jis ir svajoja. Per vieną iš ikiteisminių procesų, išgirdęs, kad jam gresia mirties bausmė, jis pasakė: „Taip, tai yra būtent tai, ko aš seniai trokštu – tapti kankiniu. Ir aš nuolankiai priimsiu Dievo valią, kurią jūs įvykdysite.“
– Koks jų bylos statusas?
Visi penki kali Gvantaname, laukdami bendro proceso specialiame karinės komisijos teisme JAV bazėje Kuboje. Visos penkios bylos yra ikiteisminiame etape, po kurio, teoriškai, turėtų įvykti karinės komisijos teismas. Ikiteisminis etapas, kai vyksta įvairių pareiškimų svarstymai ir atrenkami prisiekusieji, gali užtrukti dar metus ar dvejus.
– Kokie pavyzdžiai parodo, kad procesas kartais labiau panašus į farsą?
Vienas iš pirmųjų ikiteisminių parengiamųjų posėdžių, surengtų 2012 m. gegužę, po to, kai buvo nuspręsta grąžinti bylą į Gvantanamą, greitai virto chaosu. Įtariamiesiems vis nukrisdavo ausinės su vertimu į arabų kalbą, tad vertimas buvo transliuojamas per garsiakalbį, todėl teisėjas ir advokatai buvo priversti šaukti, kad išgirstų vieni kitus.
Vienu metu vienas iš kaltinamųjų ėmė melstis, tad visiems teko 20 minučių laukti. Kitą kartą vienas iš gynybos advokatų pareiškė, kad ieškovės moterys apsirengusios pernelyg atvirais drabužiais ir tai įžeidžia ginamuosius.
Po to gynyba pateikė labai keistą prašymą – pareikalavo, kad teisme būtų garsiai perskaitytas visas 87 puslapių kaltinamasis aktas. Jis buvo skaitomas pustrečios valandos – teko išvardyti visas 2973 teroristinių išpuolių aukas. Proceso Gvantaname transliaciją teatre Niujorke stebėjo daugiau nei trisdešimt Rugsėjo 11-osios išpuolių aukų artimųjų, tačiau beveik visi jie išėjo iš teatro nagrinėjimui dar nepasibaigus.
Neseniai teisėjas laikinai nutraukė ikiteisminius svarstymus, numatytus rugpjūčio mėnesiui, kad tyrėjai galėtų nuodugniau ištirti kaltinimus, esą Federalinis tyrimų biuras mėgino infiltruoti savo šnipus į įtariamųjų gynybos komandą.
– Kodėl bylą nagrinėja karinės komisijos teismas, o ne paprastas JAV teismas?
– JAV prezidento B. Obamos administracija 2009 metų lapkritį paskelbė, kad byla bus sprendžiama paprasto JAV teismo salėje Niujorke – netoliese tos vietos, kur kadaise stovėjo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai.
Praėjus mažiau nei pusketvirto mėnesio, vis stiprėjant Niujorko gyventojų pasipiktinimui ir politinei įtampai, šio plano atsisakyta. Kritikai sakė, kad bylos svarstymas Niujorke miestą paverstų svarbiausiu teroristų taikiniu – dar kartą.
Buvo svarbi ir tokio proceso kaina: viena miesto valdžios narė, Julie Menin, suskaičiavo, kad saugumas, eismo ribojimai, 2 tūkst. planuotų saugumo patikros postų visame Manhatane ir kitos išlaidos, susijusios su teroristų teismu, Niujorkui kainuotų apie 1 mlrd. dolerių (0,89 mlrd. Eur).
Kiti sakė, kad mintis, kad tokie teroristai kaip Khalidas Sheikhas Mohammedas (KSM) sakys propagandines kalbas visai šalia tos vietos, kur žuvo tūkstančiai žmonių, yra tiesiog pasibjaurėtina.
Įsikišo ir Kongresas, taip pat panoręs, kad minėtųjų asmenų teismas Jungtinėse Valstijose taptų praktiškai neįmanomas – buvo nutrauktas finansavimas penkių įtariamųjų perkėlimui iš Gvantanamo į pagrindinę Jungtinių Valstijų teritoriją.
– Kokių problemų kilo dėl įrodymų?
– Problemų daug, pačių įvairiausių ir labai rimtų. Pagrindinė bėda ta, kad tyrėjai surinko labai svarbių įrodymų, tarp kurių ir tariamas KSM prisipažinimas, naudodami žiaurias kankinimų taktikas. Skelbiama, kad KSM net 183 kartus patyrė skandinimo imitavimo siaubą, septynias paras iš eilės jam neleista sudėti bluosto.
B. Obamai tapus prezidentu, jis uždraudė skandinimo imitavimą ir kitas žiaurias apklausų technikas. JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis pažadėjo, kad kaltintojai byloje nenaudos metodais, kuriuos Baltieji rūmai pasmerkė kaip kankinimus, išgautų įrodymų. Bėda ta, kad kartais labai sunku atskirti įrodymus, išgautus kankinant, ir įrodymus, gautus iš kitų šaltinių. Yra ir valstybine paslaptimi laikomų įrodymų, ir kaltintojai nenori gynybai suteikti visiškos prieigos prie tų slaptų bylų, todėl atsiranda pamatuotų nuogąstavimų dėl tokio teismo objektyvumo.
– Ko siekia Rugsėjo 11-osios tragedijos aukų artimieji?
Rugsėjo 11-osios tragedijos aukų artimieji dėl tokio bylos vilkinimo jaučia apmaudą ir pyktį, jie nesuvokia, kodėl pagrindiniai įtariamieji dar nenuteisti. Nepaisant to, ir jie pasiskirstę į dvi stovyklas, kur ir kaip jie turėtų būti teisiami.
Vienai stovyklai atstovauja Debra Burlingame, vieno iš teroristų užgrobtų lėktuvų piloto sesuo. Ji ir jos įkurta grupė „9/11 Families for a Safe & Strong America“ pasisako už tokių apklausų metodų kaip skandinimo imitavimas naudojimą bandant prakalbinti įtariamuosius ir sako, kad minėtieji penki – „nelegalių ginkluotų darinių nariai“, nenusipelnantys teisių, kurias turi eiliniai įtariamieji nusikaltimais.
Kitoje barikadų pusėje – Rita Lasar, kurios brolis žuvo Pasaulio prekybos centre, ir Rugsėjo 11-osios tragedijos aukų paramos grupė „September Eleventh Families for Peaceful Tomorrows“.
Grupė aštriai kritikuoja sprendimą atšaukti planus teismą organizuoti Niujorke. Jie sako, kad karinių komisijų teismai – „neadekvati alternatyva laiko patikrintai federalinei teismų sistemai“. Grupės pareiškime teigiama: „Pasisakome už teisingumą ir įstatymo galią, kuri užtikrina mūsų laisvę. Vieniems pakeitusi taisykles, mūsų valstybė pasiduoda baimei bei išankstiniam nusistatymui, pamina esminius demokratijos principus“.
Terorizmo ekspertė iš Fordhamo universiteto teisės mokyklos „Yahoo News“ sakė, kad Jungtinės Valstijos nuvylė aukų artimuosius ir pabrėžė: „Teismai susiję su gijimo procesu, teisingumas padeda užgyti žaizdoms, išsiurbia nuodus, nes priešingu atveju žmonės eitų ir patys vykdytų teisingumą. Ši šalis aukoms nebuvo gailestinga“.
– Kaip amerikiečiai įsivaizduoja tokio teismo procesą?
Laukimas, kada gi prasidės KSM ir kitų keturių įtariamųjų teismas, kad ir kaip bebūtų keista, už Niujorko ribų nėra didžiulė naujiena. Viešosios nuomonės apklausų rezultatai atskleidė, kad žmonių požiūris šiuo klausimu skiriasi.
Remiantis rezultatais, maždaug 50 proc. amerikiečių įsitikinę, kad teroristai turėtų būti teisiami įprastiniuose Amerikos teismuose. Tokiai idėjai pritariantieji savo pasirinkimą argumentuoja tuo, kad Amerika pakankamai pasitiki ir didžiuojasi savo teismų sistema, todėl teroristų likimą turėtų spręsti būtent jie.
Kiti 50 proc. respondentų įsitikinę, kad Rugsėjo 11-osios teroristai – tikro karo kariai, todėl tokios pat teisės kaip paprastiems asmenims, įtariamais įvykdžius nusikaltimą, jiems neturėtų priklausyti. Ant jų, tinkamiausia vieta jų teismui – JAV karo bazė.
– Kuo skiriasi įprastiniai JAV teismai ir specialusis karinės komisijos teismas Gvantaname?
B. Obamos administracija šiek tiek pakoregavo karinės komisijos teismo taisykles. Toks teismas – savotiškas karo tribunolo ir paprasto JAV teismo hibridas. Kaip ir įprastiniame teisme, karinės komisijos teisme įtariamieji laikomi nekaltais, o pareiga įrodyti jų kaltę tenka kaltintojams.
Kaltinamieji turi teisę į gynybą. Nepaisant to, yra ir esminių skirtumų: kaip ir įprastiniame teisme, čia tik vienas teisėjas, tačiau karinės komisijos teismo atveju tas teisėjas yra JAV kariuomenės narys, pulkininkas Jamesas L. Pohlas.
Be to, karinės komisijos teisme kaltinamojo kaltei įrodyti pakanka dviejų trečdalių prisiekusiųjų daugumos. Įprastame JAV teisme visi 12 prisiekusiųjų privalo būti vieningos nuomonės. Karinės komisijos teismo posėdžiai vieši, tačiau tik tiesioginių transliacijų formatu ir taikant 40 sekundžių vilkinimo principą.
Be to, karinės komisijos teisme yra mygtukas, kurį paspaudus transliacija nutraukiama – jis skirtas tiems atvejams, kai kaltintojai ima kalbėti apie slaptus įrodymus. JAV gynybos departamentas specialioms karinės komisijos teismo patalpoms Gvantaname –„Teisingumo stovyklai“ – išleido 12 mln. dolerių (10,73 mln. Eur). Kritikai niekur nedingo.
Patarėja nacionalinio saugumo klausimais Amy Davidson dienraštyje „New Yorker“ rašė, kad karinės komisijos teismas yra vienas iš tų, „kur niekas nežino, kas atsakingas“. Ji pridūrė: „Panašu, kad mes iš šono atrodome kaip teisėti atgrubnagiai, vaikėzai, kurie nebesugalvoja, kaip dar galėtų pasirodyti“.
– Kas nutiks, jeigu minėtieji penki, kaip ir tikimasi, bus pripažinti kaltais?
– Panašu, kad Rugsėjo 11-osios aukų artimųjų širdgėla ir nepasitenkinimas niekur nedings. Net ir pripažinus kaltę, KSM ir kiti keturi turės teisę teismo sprendimą skųsti. O ir pats B. Obama prieš kelerius metu perspėjo aukų artimuosius, kad karinės komisijos teismo sprendimą JAV Aukščiausiasis teismas galiausiai gali panaikinti.
B. Obamos administracija taip pat perspėja, kad karinės komisijos teisme teroristams skirti mirties bausmę gali būti žymiai sudėtingiau nei paprastame teisme. Net jeigu įrodyta kaltė ir nebus užginčyta, apeliacijos procesas gali pareikalauti trejų ar ketverių metų – jeigu ne dar ilgiau. Tai reiškia, kad teismo procesas, nuo pat 2001 metais įvykdytų išpuolių iki paskutinio teismo sprendimo, gali užtrukti ir 20 metų.