Jokių emocijų neperteikiantis S. Lavrovo veidas daug kam jau tapo tikro blogio simboliu. Šio žmogaus nekankina jokie skrupulai, kai tenka užsiimti manipuliacijomis, ciniškai meluoti arba niekšingai pasielgti. S. Lavrovas jau 20 metų vadovauja Rusijos užsienio reikalų ministerijai ir neatrodo, kad būtų lengva išspirti jį iš užimamo posto. Jis ne tiktai uoliai tarnauja V. Putino režimui, bet ir nepriekaištingai atlieka šeimos vertybių puoselėtojo vaidmenį, nors iš tikrųjų jau daug metų turi meilužę, kurią rūpestingai slepia nuo visuomenės.
Kalantarianas arba Kalantarovas. Greičiausiai tokia yra tikroji Rusijos užsienio reikalų ministro pavardė, rašo „New Voice“. Jo tėvas – Sakartvelo armėnas, ir S. Lavrovas yra patvirtinęs, kad jo kilmės šaknys veda į Tbilisį: jo vaikystė prabėgo Ararato gatvėje miesto armėnų rajone. Vis dėlto būsimasis diplomatas anksti suprato, kad tėvo pavardė gali tapti kliuviniu kopiant karjeros laiptais ksenofobiškoje Sovietų Sąjungoje, todėl apdairiai ją pasikeitė į „grynai rusišką“ motinos o gal, kaip teigia kai kurie šaltiniai, patėvio pavardę.
Asmeninis S. Lavrovo gyvenimas, lygiai kaip Rusijos lyderio Vladimiro Putino privatūs reikalai, laikomas kone valstybės paslaptimi.
Apie oficialią Rusijos užsienio reikalų ministro žmoną, Mariją Lavrovą, žinoma visai nedaug. Ji yra įgijusi filologinį išsilavinimą ir turi rusų kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją, bet pagal specialybę niekada nedirbo. Būsimi sutuoktiniai susipažino studijų metais, o sukūrę šeimą susilaukė dukters Jekaterinos. Tai atsitiko Jungtinėse Valstijose. 9-ojo praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje S. Lavrovas dirbo Niujorke – ėjo SSRS nuolatinės misijos prie JT pirmojo sekretoriaus pareigas.
1988 metais šeima sugrįžo į Maskvą. Praėjus 15 metų S. Lavrovas tapo Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovu, o jo žmona – vadinamojo diplomatų žmonų klubo organizatore. 2022 metais, kaip ir jos vyras, Marija atsidūrė Jungtinės Karalystės Rusijai paskelbtų sankcijų sąraše. Viešai šios aplinkybės ji niekada nekomentavo, lygiai kaip niekada nėra ko nors pasakiusi apie menamą antrą savo vyro šeimą. Visiškai gali būti, kad už sutikimą tylėti ji gauna solidų atlygį.
S. Lavrovo meilužė yra Svetlana Poliakova. Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo žurnalistai tvirtina, kad jų santykiai tęsiasi jau beveik 20 metų ir būtent Svetlana Užsienio reikalų ministerijoje laikoma vienintele ministro žmona.
Ji daro didelę įtaką ministerijos darbui ir dalyvauja daugelyje oficialių renginių bei S. Lavrovo susitikimuose su V. Putinu. S. Poliakovai priklauso 260 kvadratinių metrų ploto butas Maskvos centre, namas užmiestyje ir keletas įspūdingų automobilių. Ji turi dukrą vardu Polina. Kaip Rusijos užsienio reikalų ministro podukra, turėdama vos 21 metus, įstengė įsigyti butą prestižiniame Londono rajone, kurio vertė – daugiau nei 4 mln. svarų sterlingų, matyt, nėra didžiulė paslaptis.
Tikroji S. Lavrovo duktė Jekaterina Vinokurova turi JAV ir Izraelio, o jos vyras, stambių įmonių vadovas, – Rusijos ir Izraelio pilietybę. Šie faktai „mažumėlę“ kertasi su S. Lavrovo antivakarietiška ir antisemitine retorika, tačiau eiliniams rusams tai, atrodo, mažai rūpi. Jie šventai tiki savo vado ir jo bendrų tyrumu, nepaisydami visų jų skleidžiamų melų.
Ir vis dėlto už kieno pinigus Rusijos užsienio reikalų ministras džiaugiasi gyvenimu? Tiriamosios žurnalistikos specialistai mano, kad S. Lavrovas atstovauja milijardieriaus Olego Deripaskos interesams. Pavyzdžiui, jisai padėjo oligarchui gauti Jungtinių Valstijų vizą, o Vakarų sankcijas O. Deripaskos bendrovėms pavadino rusofobiją primenančiu genocidu. Jei žurnalistai teisūs, iš karto tampa aišku, kas gi apmoka milžiniškas sąskaitas – atostogas plaukiojant jachta, kurios savaitės trukmės nuoma kainuoja pusę milijono dolerių, keliones privačiais lėktuvais ir sumas, kurių verti ministrui priklausantys rinktiniai nekilnojamojo turto objektai „pūvančioje“ Europoje.
2004 metais, kai pradėjo eiti aukštas pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, S. Lavrovas turėjo gerą reputaciją, be to, ne tik tėvynėje, bet ir tarptautiniu mastu (juk prieš tai 10 metų buvo Rusijos atstovas JT). Tada užimtą postą jis turi ir dabar, tačiau iš reputacijos nieko neliko.
2024 metų rugsėjį Ukrainos nuolatinis atstovas JT Saugumo Taryboje Serhijus Kyslycia savo socialinio tinklo X puslapyje užsiminė apie galimą Rusijos užsienio reikalų ministro mirtį: „Kai kuriems Rusijos karo nusikaltėliams mirtis savoje lovoje elitiniame priemiesčio rajone gali būti lengviausia išeitis, nors net išvengę teisiamųjų suolo, jie nukeliaus tiesiai į pragarą ir tenai degs amžinoje ugny, taip ir nepereidami į skaistyklą.“ Vis dėlto Ukrainai, kaip rašo „New Voice“, norėtųsi, kad S. Lavrovas dar pagyventų – kad dar išauštų ta diena, kai triumfuos teisingumas ir jis, lygiai kaip į jį panašūs, atsidurs teisiamojo kėdėje.
