Pokyčių imtasi ne be pagrindo: Pentagonas spėja, kad Kinijos branduolinio ginklo atsargos per ateinančius dešimt metų dydžiu ir įvairove gali prilygti ir net aplenkti Jungtinių Valstijų ir Rusijos.
Baltieji rūmai niekada neskelbė, kad J. Bidenas pritarė atnaujintai strategijai, pavadintai „Branduolinio ginklo naudojimo gairės“, kurios tikslas – ir paruošti Jungtines Valstijas galimiems koordinuotiems Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos iššūkiams. Dokumentas, kuris atjauninamas maždaug kas ketverius metus, yra įslaptintas, neegzistuoja jokios jo elektroninės kopijos – tik ribotas kiekis popierinių versijų, kurias gauna keli saugumo pareigūnai ir Pentagono vadai.
Tik visai neseniai savo kalbose dviem vyresniesiems administracijos pareigūnams buvo leista užsiminti apie įvykusius pokyčius – gerai apgalvotais pavieniais sakiniais. Detalesnio pristatymo Kongrese tikimasi dar prieš J. Bidenui paliekant prezidento postą.
„Prezidentas neseniai patvirtino atnaujintas branduolinio ginklo naudojimo gaires, skirtas spręsti branduolinį ginklą turinčių priešų iššūkius“, – rugpjūtį viešai pokyčius pristatė M.I.T branduolinis strategas, dirbęs Pentagone, Vipinas Narangas. „Konkrečiai“, akcentavo jis, ginklų panaudojimo gairių pokyčiai skirti atliepti Kinijos branduolinio arsenalo „dydžio ir įvairovės augimą“.
Seniau tikimybė, kad Jungtinių Valstijų priešai galėtų koordinuoti kokią nors branduolinę grėsmę ir įveikti amerikiečių branduolinį arsenalą, atrodė menkai tikėtina. Glaudėjant Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui ir turint omenyje, kaip aktyviai Šiaurės Korėja bei Iranas ginklais padeda su Ukraina kariaujančiai Rusijai, Vašingtonas neturėjo kito pasirinkimo – tik keisti mąstymą ir prisitaikyti prie naujų iššūkių.
Rusija ir Kinija jau organizuoja bendras karines pratybas. Žvalgybos agentūros bando išsiaiškinti, ar Rusija mainais už paramą kare padeda Šiaurės Korėjos ir Irano raketinėms programoms.
Naujasis dokumentas – griežtas priminimas, kad nesvarbu, kas kitų metų sausio 20 dieną bus prisaikdintas naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, nes jam ar jam teks tvarkytis su pakitusia ir sudėtingesne branduoline situacija nei ta, kokia buvo prieš, pavyzdžiui, trejus metus.
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą grasino panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, taip buvo ir per 2022 metų spalio krizę, kai J. Bidenas ir jo patarėjai, remdamiesi Rusijos karo vadų pokalbių ištraukomis, ne juokais bijojo, jog branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė bet kurią akimirką gali pakilti iki 50 proc. ar dar daugiau.
Antrą reikšmingą pokytį lėmė branduolinės Kinijos ambicijos. Šalies branduolinė ekspansija vyksta žymiai spartesniu tempu, nei kad prieš dvejus metus prognozavo Amerikos žvalgybos pareigūnai. Ją skatina Kinijos prezidento Xi Jinpingo noras visiems laikams atsikratyti dešimtmečius praktikuotos „minimalaus atgrasymo“ praktikos, jis nori prilygti ar net pralenkti Vašingtono ir Maskvos arsenalus. Šiandien galima drąsiai teigti, kad Kinijos branduolinis kompleksas auga sparčiausiai pasaulyje.
Nors buvęs Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, besitikintis pergalės ir lapkričio rinkimuose, užtikrintai prognozavo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas po trijų asmeninių susitikimų ir atsisakys savo branduolinio ginklo, nutiko priešingas dalykas. Pchenjanas tik dvigubai padidino apsukas ir dabar, remiantis oficialiais skaičiavimais, tokių ginklų turi daugiau nei 60. Neoficiali versija – jų gali būti žymiai daugiau.
Tokia plėtra nori nenori pakeitė Šiaurės Korėjos keliamo iššūkio pobūdį: kai šalis turėjo vos kelis tokius ginklus, jos atgrasymui būtų pakakę raketinės gynybos. Tik arsenalas auga ir gali netrukus pasiekti Pakistano ir Izraelio turimo dydį, o tai reiškia, kad jis pakankamai didelis, jog teoriškai Pchenjanas gali koordinuoti grėsmes kartu su Maskva ir Pekinu.
Kaip sako pareigūnai, buvo tik laiko klausimas, kada besikeičiančios branduolinės aplinkybės paskatins Jungtines Valstijas permąstyti savo karo planus ir strategiją.
„Mūsų atsakomybė matyti realų vaizdą – matyti ir suvokti pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį įsivaizdavome ar norėtume, kad jis būtų. Galimas dalykas, kad vieną dieną atsigręšime atgal ir ketvirtį amžiaus po Šaltojo karo vertinsime kaip branduolinę pertrauką, kai iš tiesų buvo ramu“, – sako V. Narangas.