Pasak leidinio žurnalistų, kol Italijoje rinksis septynių pirmaujančių pasaulio ekonomikų lyderiai, amerikiečių viltys, kad šio susitikimo metu bus pademonstruota vieninga Vakarų parama Ukrainai, žlunga – ir dėl to yra kaltas vis stiprėjantis Europos susierzinimas.
„Vašingtonas siūlo: „Mes [JAV] imame paskolą, Europa prisiima visą riziką, jūs [Europa] mokate palūkanas, o mes [JAV] pinigus naudojame JAV ir Ukrainos fondui. Mes galime būti kvaili, bet ne tiek“, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas.
Pasak „Politico“, šeši aukšto rango diplomatai ir pareigūnai nurodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas JAV prezidentui Joe Bidenui ketina pranešti, jog jie atmeta amerikiečių pasiūlymą, kad Europa taptų paskolos garantais.
„Europos vyriausybes akivaizdžiai erzina JAV planas, kuris, jų manymu, reiškia, kad joms teks grąžinti paskolą, jei kažkas pasisuks ne taip, o didžiausią naudą iš Ukrainos atstatymo sutarčių potencialiai gautų JAV bendrovės“, – rašoma straipsnyje.
Be to, neaišku, ar šiai iniciatyvai pritartų Donaldas Trumpas, jei lapkritį jis laimėtų JAV prezidento rinkimus. Trijų pareigūnų teigimu, galutinis susitarimas bus atidėtas bent iki rudens. Nors Apulijoje susirinkę G7 lyderiai gali pritarti bendrai idėjai suteikti Ukrainai paskolą, mažai tikėtina, dėl kokių nors detalių jie vargu ar susitars.
„Politico“ primena, kad siekdamas užtikrinti pagalbą Ukrainai, Vašingtonas pasiūlė paimti 50 mlrd. dolerių paskolą, kuri kasmet būtų grąžinama iš pajamų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą. Europos Sąjunga teoriškai pritaria tokiam planui, tačiau nesutarimai kyla dėl to, kam atitektų paskolos našta, jei reikalai pakryptų ne ta linkme.
Esminis klausimas – kas būtų teisiškai atsakingas už paskolos grąžinimą, jei Rusijai palanki Vengrijos vyriausybė nesutiktų pratęsti Kremliui ES sankcijų, kurios pagal įstatymą turi būti atnaujinamos kas šešis mėnesius. Kiti pavojai susiję su tuo, jog Rusijos lėšos gali nebeduoti pakankamų pajamų arba bus grąžintos Rusijai pagal kokį nors taikos susitarimą.
JAV siūlo, kad šalys būtų atsakingos proporcingai jų turimam įšaldytam Rusijos turtui, o tai reiškia, kad pagrindinė finansinė rizika atitektų Europai.
Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys yra įšaldžiusios apie 260 mlrd. eurų vertės Rusijos turto. Iš jo apie 200 mlrd. eurų yra ES.
Aukšto rango Europos pareigūnai teigia, kad Europa ir JAV taip pat ginčijasi dėl paskolos kontrolės ir įtakos, kam bus leidžiami šie pinigai. Jų teigimu, jei pinigus skirtų Vašingtonas – arba institucijos, kuriose JAV priklauso didelė dalis akcijų, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, – JAV bendrovėms tektų daugiau šansų gauti pelną.
Parodydami savo susierzinimą, europiečiai dabar siūlosi patys suteikti Ukrainai paskolą – be JAV ar Didžiojo septyneto pagalbos. Nors kai kurie diplomatai mano, kad tai tėra būdas padaryti spaudimą JAV, kad jos sutiktų nusileisti, ES šalys jau aptarė teisinius mechanizmus tam atvejui, jei nuspręstų veikti savarankiškai, pažymima straipsnyje.
Anot alternatyvaus plano, ES taip pat suteiktų Ukrainai 50 mlrd. eurų paskolą, kurią ji grąžintų iš įplaukų, gautų iš ES įšaldyto maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turto. ES kaip paskolos užstatą naudotų savo septynerių metų biudžetą, kurio vertė – 1,2 trilijono eurų. Vienas aukšto rango ES diplomatas užsiminė, kad šis variantas įgauna vis didesnį pagreitį, nes jis nereikalauja, jog tarp ES šalių tvyrotų vienbalsiškumas.
