Jau 26 metus valdžioje Baltarusijoje esantis Aleksandras Lukašenka, dažnai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi, taip sunerimo dėl augančio nepasitenkinimo ir paramos galimiems jo konkurentams rugpjūčio 9 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jog įjungė savo propagandos mašiną, kurią nukreipė prieš ilgametę artimiausią sąjungininkę ir pagrindinę rėmėją – Maskvą, rašo The „The New York Times“.
Kažkada didelės gyventojų dalies girtas už tai, kad išlaikė Baltarusijoje stabilumą bei išvengė neramumų ir masinio nedarbo, kurie dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį plito didžiojoje buvusios Sovietų Sąjungos dalyje, A. Lukašenka neseniai susilaukė kritikos bangos namuose, ypač dėl netinkamo koronaviruso pandemijos valdymo, šalies santykiams su Maskva prastėjant, o su Vašingtonu – gerėjant.
Daugybę metų jis, siekdamas išsilaikyti valdžioje, manipuliavo Rytų ir Vakarų konkurencija. Penktadienį per susitikimą su už ekonominius reikalus atsakingais pareigūnais Minske A. Lukašenka, praėjus dienai po to, kai buvo suimtas potencialus jo konkurentas rinkimuose, buvęs rusiško kapitalo banko vadovas Viktoras Babarika, pareiškė užkardęs sąmokslą kurstyti revoliuciją.
Nors tiesiogiai pirštu į Kremlių jis nerodė, A. Lukašenka nurodė, kad „kaukės nutrauktos ne tik nuo marionečių, kurių turime čia, bet ir nuo jų valdytojų už Baltarusijos ribų“. Tačiau niekam nekilo nė menkiausios abejonės, kad jis kalbėjo apie Rusiją.
V. Babarika du dešimtmečius vadovavo „Belgazprombank“ – Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ priklausančiam Baltarusijos bankui. Jis ir jo sūnus, vadovavęs tėvo rinkimų kampanijai, buvo sulaikyti praėjusį ketvirtadienį juos įtariant finansiniais nusikaltimais.
Nepaisant to, kad ne kartą menkino tuos, kurie kalba baltarusiškai, o ne rusiškai, bei grūdo už grotų Baltarusijos nacionalistus, A. Lukašenka pareiškė niekam neleisiąs kelti grėsmės šalies suverenitetui.
„Nėra didesnės vertybės už suverenią ir nepriklausomą Baltarusiją“, – pareiškė jis.
Į Minsko ir kitų miestų gatves protestuoti prieš V. Babarikos ir jo sūnaus areštus išėjo daugybė demonstrantų, kurių nemažai buvo saugumo pajėgų suimti. Lengvu taikiniu V. Babariką pavertė jo ilgamečiai ryšiai su „Gazprom“, kurį Kremlius jau daugybę metų naudoja kaip geopolitinį įrankį.
Kitas potencialus kandidatas – populiarus vaizdo tinklaraštininkas ir buvęs verslininkas Sergejus Tichanovskis – taip pat buvo suimtas ir apkaltintas ryšiais su Rusija per su Kremliumi siejamą oligarchą.
Tyrėjai teigia jo namuose po sofa radę paslėptą beveik milijoną JAV dolerių tikina manantys, kad pinigai buvo gauti iš Rusijos.
Minske veikiančios konsultacijų ir tyrimų grupės „Sense-Analytics“ įkūrėjas Artiomas Štraibmanas sako, kad A. Lukašenka visuomet siekė diskredituoti savo politinius konkurentus, vaizduodamas juos kaip marionetes, kurias, esą, valdo užsienio valstybės.
Tačiau jis vadindavo juos Vakarų sąmokslų agentais.
„Laikai pasikeitė, – sako jis. – Dabar jie siekia pasinaudoti antirusiškomis nuotaikomis Vakaruose.“
Anot A. Šraibmano, Baltarusijos diplomatai ėmė sakyti Europos kolegoms, kad šie A. Lukašenkos politinių oponentų areštą laikytų ne išpuoliu prieš demokratinį procesą, bet kaip būtiną reakciją į Rusijos kišimąsi. Tačiau vargiai kas tiki tokiais argumentais.
Europos Sąjunga išreiškė protestą dėl V. Babarikos suėmimo ir pareikalavo jį nedelsiant paleisti.
Jungtinės Valstijos buvusio bankininko arešto nekomentavo, tačiau Amerikos ambasada Minske tviteryje išplatino pareiškimą, kuriame paragino Baltarusijos vyriausybę „laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų gerbti pamatines teises“ ir paleisti sulaikytus protestuotojus.
Baltarusijoje rinkimai, kuriuos nepriklausomi stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir sąžiningais, nebuvo surengti nuo 1994 metų. A. Lukašenka laimėjo penkis prezidento rinkimus iš eilės ir po jų dažnai būdavo imamasi represijų.
Praeityje tokių represijų būtent ir būdavo imamasi po rinkimų, kuomet pralaimėję opozicijos kandidatai išeidavo į gatves protestuoti prieš neskaidrius rinkimus ir kitus pažeidimus. Tačiau šį kartą represijų buvo imtasi anksčiau, dar tik artėjant rinkimams, o tai gali būti ženklas, kad šįkart A. Lukašenka baiminasi dėl rinkimų rezultatų, skelbia „The New York Times“.
Nepriklausomos visuomenės apklausos Baltarusijoje yra griežtai ribojamos, o su vyriausybe siejamų viešosios nuomonės apklausas atliekančių agentūrų rezultatai paprastai laikomi paslaptyje.
Tačiau balandį nutekėję Baltarusijos mokslų akademijos sociologų atliktos apklausos rezultatai parodė, kad A. Lukašenka pasitiki tik apie trečdalis šalies gyventojų, o tai yra labai prastas reitingas lyderiui, kontroliuojančiam visą televiziją ir kitas tradicines žiniasklaidos priemones.
Naujausias A. Lukašenkos poslinkis toliau nuo Maskvos tapo ypač matomas, kai vasarį Minske apsilankė JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo.
Po šio vizito (o tai buvo pirmasis JAV valstybės sekretoriaus vizitas Baltarusijoje nuo dešimtojo praėjusios amžiaus dešimtmečio pradžios) Vašingtonas paskyrė pirmąjį per daugiau nei dešimtmetį ambasadorių Minske, o tai laikoma ženklu, kad jis nori normalizuoti santykius.
Pandemijos paskatintas naftos kainų kritimas taip pat paskatino A. Lukašenką nusisukti nuo Rusijos. Praeityje Baltarusija mažiausiai 10 proc. (kai kas sako, kad 20 proc.) savo BVP generuodavo pigiai pirkdama naftos iš Rusijos, kurią perdirbusi parduodavo Europai. Tačiau šis žaidimas pasikeitė šiais metais, kai Rusija ėmė reikalauti už savo naftą rinkos kainos, o perdirbtų naftos produktų kainos krito.
A. Šraibmano teigimu, Baltarusiją pančioja ilgalaikės gamtinių dujų sutartys su „Gazprom“, pagal kurias ji yra priversta mokėti gerokai didesnę kainą už dabartinę rinkos kainą.
Ant Rusijos dėl energijos kainų įpykęs ir gerėjančių santykių su Vašingtonu padrąsintas A. Lukašenka vis labiau priešinasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudimui Baltarusiją ir Rusiją sujungti į vadinamąją sąjunginę valstybę. Šis projektas užgimė dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau vėliau sustojo.
Rodos, kad A. Lukašenka dabar įsitikinęs, kad gali nutildyti Vakarų kritiką dėl priešrinkiminių represijų pristatydamas jas kaip būtiną atsaką į Rusijos kišimąsi.
Artimas A. Lukašenkos sąjungininkas Ivanas Tertelis, vadovaujantis kovos su korupcija agentūrai, iškėlusiai kaltinimus V. Babarikai, šią savaitę perspėjo Maskvą, kad tyrimas buvusio bankininko atžvilgiu demaskuos Rusijos „marionetes“, susijusias su jo rinkimų kampanija.
„Tie žmonės, kaip mes žinome, yra aukšti „Gazprom“ vadovai, o gal net dar daugiau“, – sakė jis, užsimindamas apie galimą Kremliaus vaidmenį.
Berlyne veikiančio Vokietijos Maršalo fondo ekspertė baltarusė Marina Rachlei sako, kad „nėra įrodymų“ paremti kaltinimus „Gazprom“ ar Rusijos valstybei kišimusi.
Ji sako, kad A. Lukašenkos bėdos daugiausia susijusios su tuo, kad rinkėjai iš esmės pavargo nuo jo ilgo buvimo valdžioje ir jo prasto atsako į koronaviruso plitimą.
Nors tyrimų dėl koronaviruso apimtys Baltarusijoje yra nedidelės, šalyje jau užfiksuota per 58 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Palyginimui, Lenkijoje, kurios gyventojų skaičius yra keturis kartus didesnis, patvirtinta apie 32 tūkst. atvejų.
„A. Lukašenka rizikuoja prarasti situacijos kontrolę, – sako M. Rachlei. – Jis iš esmės negali nutildyti protestų, nes jie daugiausia vyksta socialiniuose tinkluose ir plinta kaip miškų gaisrai.“
Jauni žmonės Baltarusijoje jau seniai kritikuoja A. Lukašenką, kurį daugiausia palaiko vyresni piliečiai, ypač gyvenantys kaimo vietovėse ir su nostalgija prisimenantys Sovietų Sąjungą. Tačiau prezidento rinkimų kampanija parodė, kad nepasitenkinimas apėmė ne tik jaunus žmones, bet ir Baltarusijos sistemą.
V. Babarikos sprendimas siekti prezidento posto šokiravo A. Lukašenką, kuris jį anksčiau laikė patikimu verslo elito nariu. Apie planus dalyvauti rinkimuose ir mesti iššūkį A. Lukašenkai pranešė ir buvęs Baltarusijos ambasadorius JAV Valerijus Cepkala.
Iki savo arešto praėjusį ketvirtadienį V. Babarika surinko 425 tūkst. jį remiančių gyventojų parašų, o tai yra didelis skaičius šalyje, kur gyvena mažiau nei 10 mln. žmonių.
Prieš pat savo areštą V. Babarika davė interviu liberaliai Rusijos radijo stočiai „Echo Moskvy“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo „Gazprom“, ir pasišaipė iš kaltinimų, kad jis, esą, yra remiamas Maskvos ir siekia Rusijos interesų.
Jis pažymėjo, kad anksčiau buvo sulaukęs kritikos Rusijoje, kad „naudoja „Gazprom“ pinigus vystyti Baltarusijos nacionalistinį judėjimą“, turint omeny jo sprendimą finansuoti Svetlanos Aleksijevič darbų vertimą iš rusų į baltarusių kalbą. Pastaroji 2015 metais buvo apdovanota Nobelio literatūros premija ir itin kritiškai atsiliepia apie V. Putino valdomą Rusiją.
„Rusai visuomet sakė, kad aš esu baltarusių nacionalistas. O baltarusiai mane vadino prorusišku, nes aš dirbau „Gazprom“, – sakė V. Babarika. – Vakarai nežino, ką galvoti.“