Rugsėjo 16 d. J. B. Jevkurovas ir A. Averjanovas atskrido į Bamaką, Malio sostinę. Remiantis vietos žiniasklaidos ir „Telegram“ kanalais skelbiamais pranešimais, čia jie planavo susitikti su Malio, Burkina Faso ir Nigerio politiniais lyderiais, rašo „France 24“.
Šis apslankymas nebuvo pirmas dviejų Rusijos pareigūnų vizitas Afrikoje. Po J. Prigožino mirties 2023 m. rugpjūčio 23 d. – ir net iki šio įvykio – jie keliskart buvo atvykę į Afriką. J. B. Jevkurovas ir visada jį lydėjęs A. Averjanovas yra pabuvoję Libijoje, kur įkurta viena iš pagrindinių „Wagner“ samdinių bazių, ir šis jų apsilankymas įvyko likus dienai iki lemtingos katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo „Wagner“ vadas J. Prigožinas ir dar du svarbius postus grupuotės hierarchijoje užėmę asmenys, prireikus galėję pakeisti J. Prigožiną.
J. B. Jevkurovo, kaip derybininko, reputacija
Susitikimas Malyje nebuvo atsitiktinis: J. B. Jevkurovas ir A. Averjanovas turėjo dalyvauti derybose su asmenimis, atstovaujančiais toms šalims, kuriose paskutinį kartą lankėsi J. Prigožinas. Riley Moeder, JAV geopolitinių tyrimų centre „New Lines Institute“ dirbanti Afrikos reikalų specialistė, analizuojanti „Wagner“ samdinių vaidmenį Afrikos žemyne, laikosi nuomonės, kad Rusija naudojasi su tęstinumu siejamais lūkesčiais.
„J. Prigožinas buvo nufilmuotas tame regione prieš lėktuvo katastrofą, ir tam regionui reikalinga parama. Taigi, Maskva nori suteikti garantiją, kad ir toliau rūpinsis tuo regionu“, – teigia R. Moeder.
Rusijos gynybos viceministras į Malį ir Burkina Fasą buvo atvykęs pirmą rugsėjo savaitę ir patikino vietos valdžią, kad Maskva stengsis padėti ir yra nusiteikusi padaryti viską, kas jos jėgoms. Apie tai buvo rašyta rugsėjo 8 d. JAV dienraštyje „The New York Times“ pasirodžiusioje publikacijoje, pateikusioje įžvalgų apie „Wagner“ imperijos Afrikoje ateitį.
Taigi, Afrikos šalių lyderiams gali susidaryti įspūdis, kad J. B. Jevkurovas ir A. Averjanovas yra žuvusio „Wagner“ boso pamaina. Minėtoje „The New York Times“ publikacijoje rašoma ir apie šių dviejų pareigūnų susitikimą su keletu Malyje tebesančių „Wagner“ samdinių. Kai kurie žiniasklaidos kanalai GRU generolą A. Averjanovą jau pristatė kaip J. Prigožino įpėdinį Afrikoje.
Tikra tiesa, kad abiejų pareigūnų charakteristikos yra puikiausiai suderinamos su kai kuriomis buvusio „Wagner“ vadeivos vykdytomis funkcijomis.
Pavyzdžiui, gynybos viceministras J. B. Jevkurovas yra apdovanojimų pelnęs generolas, turintis ganėtinai gerą reputaciją kaip karinių reikalų žinovas, teigia Ivanas Klyszczas, Rusijos užsienio politikos specialistas iš Estijoje veikiančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro. To gali pakakti, norint pelnyti „Wagner“ samdinių pagarbą.
J. B. Jevkurovas taip pat gali būti vertinamas dėl taikdario ir derybininko reputacijos, užsitarnautos tais laikais, kai tvarkė reikalus Ingušijoje, autonominėje Rusijos Federacijos respublikoje, kurios teritorija driekias Didžiojo Kaukazo kalnų šlaitais. Šiai Rusijos respublikai J. B. Jevkurovas vadovavo nuo 2008 iki 2019 m., t. y. tuo laiku, kai smurto tame regione buvo daugiau negu Čečėnijoje, teigia I. Klyszczas, skiriantis ypač daug dėmesio šiai Rusijos sričiai.
„Kai jis išvyko, regionas buvo beveik toks pat saugus kaip bet kuri kita Rusijos sritis“, – nurodo analitikas.
Kremlius J. B. Jevkurovą gali laikyti puikiais diplomatiniais gebėjimais pasižyminčiu asmeniu, idealiai tinkančiu atstovauti Rusijos vyriausybei plėtojant santykius su konkrečiais Afrikos režimais, teigia Andreas Heinemannas-Gruderis, Bonos universitete dirbantis Rusijos reikalų specialistas, besigilinantis į privačių karinių kompanijų (PKK) specifiką.
A. Averjanovas ir žudikai iš GRU
Diplomatiniai gebėjimai jokiu būdu nėra ryškiausias A. Averjanovo bruožas. Labiausiai šis generolas žinomas kaip liūdnai pagarsėjusio GRU padalinio Nr. 29155 vadovas. Minėto padalinio specializacija – slaptos operacijos, tokios kaip diversija ir žmogžudystės. Šiam padaliniui priklausantys šnipai, kaip įtariama, 2014 m. susprogdino ginklų sandėlį Čekijoje, 2016 m. bandė surengti valstybės perversmą Juodkalnijoje, o 2018 m. mėgino nunuodyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Kitaip sakant, A. Averjanovo prerogatyva yra organizuoti specialiąsias operacijas užsienyje. Jis atstovauja smogikams ir žudikams ir yra iškviečiamas, kai prireikia tokio tipo paslaugų, nurodo A. Heinemannas-Gruderis.
Kodėl visa tai galėtų būti naudinga Afrikos režimams?
„A. Averjanovas gali prisiimti atsakomybę už kai kuriuos režimo saugumo aspektus ir organizuoti ne tik konkrečių asmenų apsaugą, bet ir tai, kas artimiausia jo specializacijai, – represijas bei užsakomąsias žmogžudystes“, – nurodo I. Klyszczas.
Visgi A. Averjanovas yra daugiau nei šaltakraujis žudikas.
„A. Averjanovas yra medaliais apdalintas veteranas, dalyvavęs operacijose Afganistane ir Čečėnijoje, taip pat Moldovoje ir Kryme. Kaip ir visi rusų specialiųjų operacijų vykdytojai, jis yra pratęs imtis iniciatyvos, veikti negaudamas jokių nurodymų iš vadovybės ir megzti ryšių su konkrečiose vietose atsirandančiais pagalbininkais“, – teigia Jeffas Hawnas, Rusijos reikalų specialistas, „New Lines Institute“ konsultantas.
Dėl šių savybių jis gali būti vertinamas kaip idealus kandidatas vesti derybas su karinėmis grupėmis, o būtent tuo ir turi užsiimti „Wagner“ vadai, atvykę į naują Afrikos šalį.
Taigi, J. B. Jevkurovas, kaip įžvalgus politikas, ir A. Averjanovas, kaip profesionalus šnipas, nors ir yra labai skirtingi, puikiai papildo vienas kitą. Visgi ir vienas, ir kitas turi vieną bendrą bruožą, skiriantį juos nuo J. Prigožino.
„Abudu yra patikimi, lojalūs kariai, jokiu būdu ne iš tokių, kurie galėtų ryžtis išdavystei“, – nurodo J. Hawnas.
„Lojalumas yra be galo didelis pranašumas dabartinėje V. Putino sistemoje“, – teigia I. Klyszczas.
Pretenduojantiems į J. Prigožino vietą ši savybė yra tiesiog būtina, kadangi po birželį įvykusio bandymo sukelti maištą prieš Rusijos gynybos ministeriją J. Prigožinas yra tapęs tikru išdavystės įsikūnijimu Rusijos vadovybės akyse.
Atviriau demonstruojamas oficialus palaikymas
Ar visko, kas paminėta, Kremliui pakanka, kad šiam duetui įteiktų raktus nuo „Wagner“ karalystės? Prancūzų televizijos kanalo „France 24“ žurnalistų kalbinti ekspertai mano, kad išvardyti nuopelnai ir savybės tikrai turės reikšmės, tačiau greičiausiai ne lemtingos. Reikalas tas, kad J. B. Jevkurovas ir A. Averjanovas, kaip Rusijos valstybės atstovai, savo veiksmais demonstruoja perėjimą nuo pusiau slaptų operacijų ir ryšių, kuriais užsiima „Wagner“, prie atviresnių santykių su Afrikoje veikiančiais režimais.
„Tai jau ne hibridinis karas, o oficialus palaikymas. Jie demonstruoja, kad bendravimas su Rusija tęsiasi, tačiau dabar yra realizuojamas oficialiais kanalais“, – sako A. Heinemannas-Gruderis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad „Wagner“ suformuotos struktūros bus paprasčiausiai absorbuotos Rusijos gynybos ministerijos. Ypač decentralizuotas „Wagner“ modelis tebėra naudingas Maskvai, kadangi yra lengvai pritaikomas prie skirtingose vietose susidariusių situacijų.
„Įvykiai Malyje skiriasi nuo įvykių Centrinės Afrikos Respublikoje“, – atkreipia dėmesį R. Moeder.
Ir iš tiesų, reikalai Malyje, kur būtina kovoti su terorizmu, turi mažai ką bendro su operacijomis Centrinės Afrikos Respublikoje, kur pagrindinis „Wagner“ tikslas – užsitikrinti pelningą kasybos veiklą. Keliose šalyse „Wagner“ užsiima propaganda, o Centrinės Afrikos Respublikoje net vadovauja alaus daryklai ir degtinės distiliavimo įmonei.
Visiškai skirtingos užduotys ir hibridinis karas, kurį kariaujant įprastą taktiką būtina derinti su diversiniais veiksmais, reikalauja kur kas daugiau lankstumo nei gali pasiūlyti biurokratinis Rusijos saugumo aparatas, rašo Josephas Siegle‘as, Vašingtono Nacionalinio gynybos universiteto Afrikos strateginių studijų centro direktorius, portale „The Conversation“ publikuotame straipsnyje.
Pagaliau, anaiptol nepakenktų, jei samdiniams ir būtų leidžiama vykdyti tam tikras operacijas, kad Maskva ir toliau galėtų neigti oficialų savo dalyvavimą išpuoliuose arba represijose kurioje nors šalyje.
Taigi, J. B. Jevkurovas ir A. Averjanovas atlieka svarbų vaidmenį pirmuoju Rusijos operacijų Afrikoje reorganizavimo etapu.
„Rusai pradeda mokytis iš patirties, įgytos per „Wagner“ ir kitas PKK (privačias karines kompanijas), todėl galima tikėtis mažesnės autonomijos ir aiškaus politinio vadovavimo“, – sako A. Heinemannas-Gruderis.
Tai, kad operacijų kontrolę Maskva perima galėtinai lėtai, galima paaiškinti „Wagner“ grupuotės finansiniais interesais, kurie yra giliai įsišakniję Afrikoje.
„Egzistuoja ištisas tinklas rusų oligarchų ir verslininkų, kurie pelnėsi iš J. Prigožino verslo ir priedangos įmonių ir kuriems būtų naudinga, kad sistema išliktų“, – nurodo R. Moeder.
Dėl šios priežasties Maskvai taip pat svarbu užtikrinti, kad visi, kurie yra susiję su „Wagner“ operacijomis Afrikoje, ir toliau gautų naudos.