Ligi šiol ji kentėdavo tik nuo peršalimų, o vieną sykį, 2013 metų žiemą, slidinėdama buvo susilaužiusi dubens kaulą, – prisiminė dienraštis „Tagesspiegel“. Išskirtiniu A. Merkel pajėgumu žurnalistai galėjo įsitikinti ne kartą, tarkime, kai po užsitęsusių posėdžių trečią valandą nakties ji žvaliu balsu atsakinėdavo į jų klausimus, o ryte vėl lyg niekur nieko vykdydavo dienos programą.
Pagaliau ir pati kanclerė nepraleisdavo progos pasidžiaugti gera kondicija, sakėsi puikiai mieganti, o energijos atsargas galinti sukaupti nelyginant koks kupranugaris. Šiaip jau savo privatų gyvenimą A. Merkel stengėsi slėpti nuo viešuomenės akių. „Ir štai, dabar jos kūnas maištauja – viso pasaulio akivaizdoje,“ – rašo „Focus“.
Tiesa, tas drebulys abiem atvejais – tiek per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio 18 d., tiek ir per oficialią ceremoniją birželio 27 d. – truko vos kelias minutes. Tačiau to pakako įtarimui kilti. Prisimintas ir senesnis atvejas iš 2017 m., kai A. Merkel keistai drebėjo vizito Meksikoje metu.
Šalių vadovai paprastai slėpdavo sveikatos problemas
A. Merkel aplinka skubėjo išsklaidyti nerimą, aiškindama: pirmąjį drebulio priepuolį sukėlė dehidratacija, antrasis tebuvo psichologinė reakcija į pirmąjį: vieną mirksnį ji prisiminusi aną priepuolį, ir kūnas vėl sustreikavęs. Iškart po ketvirtadienio priepuolio kanclerė vyko į G 20 viršūnių susitikimą Osakoje, o ten, užklausta žurnalistų, sakėsi besijaučianti gerai.
Aukštų politikų sveikata nėra vien privatus jų reikalas. „Tai puikiai žino ir tie, nuo kurių priklauso pasaulinė politika“, – rašo dienraščio „Die Welt“ vyriausias komentatrorius Torstenas Krauelas. Nes jų sveikata glaudžiai susijusi „su jų vyriausybių gebėjimu veikti ir su jų šalių stabilumu“.
Ta proga Vokietijos spauda prisiminė ne vieną atveją, kai aukšti politikai nuo visuomenės slėpė savo sveikatos problemas. Taip JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas ilgai nutylėjo sergąs vėžiu, Johnas F. Kennedy neišsidavė kamuojamas didžiulių nugaros skausmų, o Vokietijos kancleris Willy Brandtas nuslėpė kenčiantis nuo depresijos.
Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis 1989 m. visą krikščionių demokratų partijos suvažiavimą sėdėjo scenoje su kateteriu ir atlaikė pragariškus skausmus, nes žinojo, jog esama suokalbininkų, norinčių jį nuversti.
Grifai jau suka ratus
A. Merkel pozicijos politiniame Berlyne šiuo metu anaiptol nėra tokios jau tvirtos. Kanclerės vadovaujama didžioji koalicija, kaip rodo apklausos, nesulaikomai tirpsta, medijose paspėliojama apie greitą jos subyrėjimą. Ir štai, šios nestabilios vyriausybės vadovė viso pasaulio akyse ėmė drebėti.
Nenuostabu, jei dalis interpretatorių skubėjo suteikti drebulio priepuoliams simbolinę prasmę. Anot dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ leidėjo Bertholdo Kohlerio, „ratus jau suka grifai“, tiesa, kol kas tik socialiniuose tinkluose, kur netrūksta žemo džiūgavimo.
Nepraleido progos įgelti kanclerei ir į valdžią besiveržiančių žaliųjų partijos lyderė Annalena Baerbock, spaudos konferencijoje penktadienį susiejusi A. Merkel sveikatos problemas su klimato kaita: „Štai ir federalinei kanclerei taps aišku, kad ši klimato vasara turi poveikio sveikatai“. Tiesa, vėliau politikė pasigailėjo šitaip išsitarusi.
Nuotolinės gydytojų diagnozės ir padorumo klausimas
Medikai, kaip pranešė spaudos agentūra dpa, neskubėjo daryti nuotolinių diagnozių. Tiesa, būta ir tokių bandymų. Bulvarinis dienraštis „Bild“ pateikė net kelias skirtingų gydytojų versijas: diabetas, išsėtinė sklerozė, ortostatinis drebulys. Pastarosios retos ligos simptomai paprastai pasireiškia tik stovint. Teoriškai tokie simptomai gali būti Parkinsono pasekmė, bet gali būti ir tiesiog „kraujotakos reguliavimo sutrikimo“ išraiška, – aiškinta spaudoje.
Bavarijos gydytojų sąjungos skyriaus vadovas Jakobas Bergeris prezidentas sakė nemanąs, jog tai – Parkinsono požymis, nes drebulys buvęs stiprus ir trumpas. Vis dėlto, jei A. Merkel būtų jo pacientė, jis nebūtų leidęs jai grįžti prie įprastos darbotvarkės, o kuo greičiau siųstų daryti magnetinio rezonanso tyrimą, – sakė jis internetiniam žurnalo „Focus“ portalui.
Apskritai Vokietijos medijose buvo išlaikytas taktas, dominavo komentarai apie nepaprastai sekinantį darbo ir psichologinį krūvį, nuolatinį stresą, kurį jau 14 metų patiria valstybės vadovė, liepos mėnesį švęsianti 65-ąjį gimtadienį.
Vis dėlto informuojant apie politikų sveikatą, neišvengiamai iškyla padorumo klausimas, – savo komentare pastebi kairės pakraipos dienraščio „taz“ vyriausias redaktorius Georgas Löwischas. Informuoti apie politikų sveikatą yra teisėta, tačiau kai filmavimo kamera iš arti pritraukia ir nuo viršaus iki pėdų skenuoja drebantį kanclerės kūną, o spaudoje pasipila nuotolinės diagnozės bei spėlionės, tuomet, pasak G. Löwischo, reikia kalbėti žioplių smalsumą.
Kanclerės sveikata susidomėjo net užsienio slaptosios tarnybos
Kitokį akcentą deda autoritetingo politinio žurnalo „Cicero“ vyriausiasis redaktorius Christophas Schwennicke, pabrėžiantis, jog „kanclerės sveikatos būklė yra begalinės svarbos“, o visuomenė pagrįstai ja domisi, ypač jei „iš dalies sukrečiantys vaizdai pasėja abejones“.
Vyriausybės atstovo spaudai užglaistantys pareiškimai apie Angelos Merkel sveikatą, esą, viskas tvarkoje, Ch. Schwennickei primena Kremliaus komunikaciją iš sovietinių laikų.
„Kaip tenka skaityti, dabar jau ir pasaulio specialiosios tarnybos susidomėjo kanclerės ligonio byla, viena iš tų tarnybų kalba apie „neurologinę problemą“.
Kaip žinia, slaptosios tarnybos nesidomi niekniekiais. Jos domisi reikšmingais dalykais.
Tikroji kanclerės sveikatos būklė po gluminančių vaizdų yra reikšmingas dalykas. Tad visuomenė turi teisę būti informuota išsamiai, o ne Kremliaus stiliumi“, – komentarą baigia „Cicero“ vyriausias redaktorius.