„Tai iš tiesų skandalingas poelgis, kito epiteto nesurasčiau“, – sako Andrew Duffas iš „European Policy Centre“.
Europai stebint – ir nerimaujant – net du netoliese verdančius karus, Ch. Michelio pasitraukimas iš vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijų postų vertinamas kaip signalas, esą, 48 metų Belgijos politikui labiau rūpi jo ateities perspektyvos, o ne dabartinis vaidmuo. Be to, jo pasitraukimas grasinasi sukelti nereikalingą panišką chaosą dėl to, kam atiteks šis įtakingas postas, nes šiais metais pusės metų pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai perims Vengrija, o tai reiškia, kad, nebelikus Ch. Michelio, jo vietą laikinai gali užimti Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Prieš savaitę Europą kaip reikiant šokiravęs Belgijos politiko pareiškimas rizikuoja ir nauju interesų konfliktu, sakė šeši Europos Sąjungos diplomatai ir trys Europos Sąjungos pareigūnai, nes Ch. Michelis, eidamas vienas pareigas jau sieks kitų, teigia „Politico“. Todėl politikai bei diplomatai ir klausia, ar nebūtų geriau, jeigu jis pasitrauktų iškart po rinkimų ar netgi dar anksčiau.
Vienas anonimu panoręs išlikti Europos Sąjungos diplomatas leidiniui kalbėjo daugumos Briuselyje vardu: „Vargu, ar Europos Vadovų Taryba leisis pergudraujama kažkokio pigaus kampanijos triuko... Toks elgesys nenuoširdus ir nepagarbus institucijos vaidmeniui.“
Vienas Ch. Micheliui artimas pareigūnas pažymėjo, kad Europos Sąjungos lyderiai nebuvo užklupti iš pasalų, jie buvo iš karto informuoti. „Tam, kad nenutekėtų informacija ir neprasidėtų spekuliacijos, iš karto informavome lyderius“, – paaiškino Belgijos politikui artimas pareigūnas.
„Vienus jis informavo asmeniškai, kitus – netiesiogiai“, – paaiškina pareigūnas, turėdamas omenyje elektroninį laišką, kurį Ch. Michelio administracija išsiuntinėjo vadinamiesiems lyderių šerpams – pareigūnams, petin į petį dirbantiems su valstybių valdžia Europos Sąjungos klausimais.
Nepaisant to, Ch. Michelis kritikos sulaukė dar ir dėl to, kaip informavo lyderius apie savo ketinimus kandidatuoti rinkimuose. Buvęs Belgijos ministras pirmininkas viešai savo sprendimą paskelbė vėlų sausio 6-osios vakarą per interviu Belgijos žiniasklaidai prieš pat jo partijos naujametinį priėmimą.
Vienas Europos Sąjungos pareigūnas tokią įvykių versiją atmeta ir teigia, kad Ch. Michelis rimtai apie planus yra kalbėjęs tik su savo bičiuliu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o kitiems išsiuntinėjo elektroninius laiškus, „dėl ko visi ne be pagrindo pasiuto“.
Kaip rašo „Politico“, vienas Europos Sąjungos diplomatas sakė, kad „niekas su valstybėmis narėmis iš anksto apie Ch. Michelio sprendimą nesitarė. Akivaizdu, kad sostinėms labai nepatiko apie tai sužinoti tuo pat metu, kai buvo informuota žiniasklaida.“
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinšas „Politico“ tinklalaidei „Power Play“ sakė, kad Ch. Michelio naujiena „jį kiek nustebino“ ir pridūrė, kad tokia situacija kaip reikiant apsunkina diskusijas svarbiausių postų klausimais.
Prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus Ch. Michelis turės laviruoti tarp agitavimo balsuoti už jo partiją – Belgijos reformistų judėjimą – ir kompromisų tarp 27 valstybių narių.
Baiminamasi, ar Ch. Michelis rinkimų kampanijai pasinaudos dabartine savo padėtimi, pavyzdžiui, personalu ir lėšomis, samprotauja Europos Sąjungos pareigūnai. Nė vienas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kol kas dėl vietos Europos Parlamente nekovojo (Ch. Michelis vos trečias, einantis tokias pareigas), todėl situacija kelia daug klausimų.
„Šioje srityje jis pernelyg nesublizgėjo, todėl natūralu, jog juntamas valstybių narių irzulys“, – pripažįsta dar vienas pašnekovas, turėdamas omenyje kritiką dėl didelių Ch. Michelio kelionių išlaidų.
Tarybos teisininkų komandos parengtame gairių projekte, su kuriuo susipažino „Politico“, bandoma tokių konfliktų išvengti ir teigiama, kad nei personalas, nei lėšos negali būti pasitelkti veiklai, susijusiai su rinkimų kampanija“. Nepaisant to, Ch. Michelis vis tiek galės naudotis apsauga, net ir per rinkimų renginius, akcentuojama tame pačiame projekte. Dabartiniam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui artimas pareigūnas patikslino, kad „jis turės komandą, tačiau lėšomis nesinaudos“.
Po rinkimų situacija taps dar keblesnė. Europos lyderiai susitiks birželio 17 dieną, o tada vėl birželio 27–28 dienomis aptarti, kas pakeis Ch. Michelį, nors Europos Vadovų Tarybos pirmininko vaidmuo iš esmės yra po rinkimų užsitęsusių politinių frakcijų derybų moderavimas.
Įprastai Ch. Michelis atliktų pagrindinį vaidmenį tokio kompromiso paieškose. „Šio proceso pagrindas – patikimumas ir objektyvumas, to tikimasi iš kadenciją baigiančio pirmininko“, – sako A. Duffas ir priduria, kad iš esmės tai turėtų būtų šio posto „pikas“. Tik jeigu šis Belgijos politikas pats taps figūrėle šioje šachmatų lentoje, ar bent jau norės tokia tapti, tas patikimumas nueis šuniui ant uodegos.
„Ar kandidatavimas į Europos Parlamentą šios atsakomybės rėmuose yra teisingas, turi įsivertinti ir atsakyti pats Charles'is Michelis“, – vietos žiniasklaidai prieš kelias dienas sakė Austrijos Europos Sąjungos ministrė Karoline Edstabler.
Ch. Michelio sprendimas turėjo tiesioginį poveikį. Jis ragino imtis diskusijos dėl vadinamosios „strateginės dienotvarkės“ – ateinančių metų teisėkūros prioritetų. Dabar Europos Sąjungos lyderiai diskusijos tęsti nebenori, nes dauguma naujų teisės aktų bus susiję su Europos Parlamentu, o jis greičiausiai bus jo narys, teigia diplomatas.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas leidiniui sakė, kas Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo, kurio šalis šiuo metu iki birželio pabaigos rotacijos principu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, galėtų perimti Ch. Michelio vaidmenį arba lyderiai laikotarpiui iki kadencijos pabaigos galėtų paskirti laikiną vadovą. Tokiu būdu Europos lyderiai gautų reikiamo laiko aptarti visų pagrindinių pareigų paketą.
„Asmeniškai aš norėčiau, kad dabar surastume laikiną sprendimą, kuris leistų svarbiausius postus užpildyti vienu metu iškart po rinkimų“, – sakė L. Friedenas.
O pačiame Europos Parlamente jau yra tokių, kurie daro spaudimą Ch. Micheliui trauktis jau dabar. Vokietijos socialdemokratų europarlamentaras Jensas Geieris Ch. Michelio sprendimą vadina „paprasčiausiu egoizmu“, todėl jis „turi nedelsiant pasitraukti“. Belgijos socialistų europarlamentarė Katheleen Van Brempt pridūrė: „Manau, kad jam turėtų būti taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir komisarams, jis turi trauktis jau dabar arba bent per mėnesį ir leisti Europos Vadovų Tarybai susitvarkyti.“
Dar prieš žinią apie sprendimą dalyvauti rinkimuose Ch. Michelis sulaukdavo nemažai kritikos. „Nemanau, kad jam puikiai sekasi“, – sako A. Duffas ir priduria, kad, jeigu Ch. Michelis manytų esantis geras pirmininkas, jis būtų suinteresuotas pasilikti.
Tik dabar trauktis Ch. Michelis neketina. „Jis ir toliau eis savo pareigas, paisys visų reikiamų procedūrų. Nėra jokios priežasties trauktis“, – tikina jam artimas pareigūnas.