Šios audros užkulisius atskleidžia leidinio „Le Figaro“ apžvalgininkas, Artimųjų Rytų specialistas Georges Malbrunot.
Praėjus kelioms valandoms po to, kai turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atskleidė užkulisinę J. Khashoggi žmogžudystės pusę, princas M. bin Salmanas visgi pasirodė konferencijoje investicijų klausimais „Future Investment Initiative“ (FII), neoficialiai vadinama „Davosu dykumoje“, kartu su Jordanijos karaliumi Abdullah II, gaunančiu nemažą paramą iš Saudo Arabijos.
Dar kelios valandos prieš princui pasirodant konferencijoje, sklandė beprotiškiausi gandai apie tai, kad jis slapstosi savo rūmuose. Turkijos prezidentas jo vardo neminėjo, bet kai pareiškė, kad teisingumas nubaus ir žmogžudystės užsakovus, visi suprato – jis turėjo omenyje savo mirtiną priešą, 33 m. Saudo Arabijos princą, rašoma straipsnyje.
Praėjo trys savaitės po incidento, R. T. Erdoganas tebelaiko pistoletą M. bin Salmanui prie smilkinio ir, Turkijos prezidentui artimų šaltinių teigimu, neketina liautis grasinęs, kol karalius Salmanas nenušalins savo sūnaus.
Gniaužtai vis stipriau spaudžia naująjį Saudo Arabijos lyderį, kurį Salmanas 2017 m. vasarą paskyrė sosto įpėdiniu, rašo straipsnio autorius.
Kai 2017 m. lapkritį jis uždarė į kalėjimą daugelį princų, apkaltintų korupcija (šiuo metu daugumai jų skirtas namų areštas), M. bin Salmanas gyvena supamas visuotinio įtarimo.
Kalbama, kad norėdamas išvengti teroro aktų, daugiausia laiko jis praleidžia savo jachtoje Raudonojoje jūroje – ten jaučiasi saugiau nei savo rūmuose, pabrėžia G. Malbrunot.
Nužudžius J. Khashoggi, sustiprėjo įtampa tarp sosto paveldėtojo princo ir kitų karališkosios šeimos narių. Bet ką jie gali padaryti? Mylimas karaliaus Salmano sūnus užkirto kelią pas valdytoją, kalbama, kad jis serga, tik nenurodoma, ar jis dar turi aiškią sąmonę, rašo politikos ekspertas.
Neturėdami galimybės susitikti ir pakalbėti su Saudo Arabijos monarchu, šiuo metu princai priversti susitikinėti slapčiomis, neseniai pranešė leidinys „Wall Street Journal“.
Vienas iš nedaugelio, kurie pastaruoju metu bendravo su karaliumi Salmanu, buvo jo pusbrolis ir patikėtinis princas Khalidas ibn Faisalas, kurį monarchas nusiuntė pas Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą, informuoja žurnalistas.
Grįžęs į Saudo Arabiją, princas Khalidas bin Faisalas vis tik perdavė karaliui turkiškąją žurnalisto nužudymo versiją, panašią į tiesą, nurodoma straipsnyje.
Bet nepaisant įtarimų, pakibusių virš M. bin Salmano galvos, karalius nedvejodamas sustiprino sūnaus valdžią – praėjusį šeštadienį paskyrė jį naujo Karalystės žvalgybos tarnybos paskyrimų ir persvarstymų komiteto vadovu, rašo straipsnio autorius.
Sprendžiant iš visko, karalius neketina nušalinti M. bin Salmano, nors to tikėjosi Turkija ir daugelis kitų Saudo Arabijos sąjungininkių, tęsia apžvalgininkas.
Nepraėjus nė dvejiems metams, M. bin Salmanas sutelkė į savo rankas visą valdžią. Veikiausiai prireiks nemažai spaudimo, kad jo tėvas sutiktų nors kažkiek pastūmėti jį į antrą planą Saudo Arabijos valdžios struktūroje. M. bin Salmano priešininkams jo pasirodymas tarptautinėje konferencijoje buvo tarsi iššūkis, mano G. Malbrunot.
Jau daugiau nei dvi savaites Vakarų žvalgybos tarnybos bando išsiaiškinti, kokiu lygiu jis prisidėjo prie nusikaltimo ir aptikti nusikaltimo požymių. Taip pat ir CŽA (jos vadovė Gina Haspel buvo skubiai išsiųsta į Stambulą), kuri taip ir neįsisąmonino, kad 2017 m. vasarą jis nustūmė nuo sosto savo pusbrolį Mohammedą bin Nayefą, žmogų, kuris įkūnijo kovą su terorizmu Saudo Arabijoje ir kuris buvo amerikiečių žvalgybos tarnybų numylėtinis, komentuoja apžvalgininkas.
Iki šiol žvalgybos agentūros turėjo daug Turkijos perduotų žodinių duomenų, bet neturėjo materialių duomenų – audio ir videoįrašų.
„M. bin Salmanas galėjo apsiriboti miglotais pareiškimais, sakydamas karinės grupuotės vadui, kad reikia neutralizuoti J. Khashoggi“, – teigia vienas specialiųjų tarnybų žinovas. Ar tai bus pakankamas pagrindas, norint išvengti į Saudo Arabiją nukreipto sūkurio, kuris toliau stiprėja?“ – svarsto G. Malbrunot.