Laikraščio duomenimis, šalių nuomonė dėl kompensacijos sumos nesutampa. Prancūzija pasiruošusi grąžinti 785 mln. eurų, o Rusija savo „išlaidas ir nuostolius“ vertina 1,16 mlrd. eurų.
Spaudimo svirtimi gali tapti leidimas perparduoti laivus (laivų reeksporto leidimas) – jų Rusija išduoti neskuba. Kalbama, kad lėktuvnešiais susidomėjo Kinija.
Leidinio šaltiniai pranešė, kad dabar dokumentų projektus dėl ginčijamos sutarties nagrinėja Baltieji Rūmai, Gynybos ministerija ir kitos įstaigos.
Sutartį dėl dviejų „Mistral“ tipo lėktuvnešių tiekimo Prancūzijos bendrovė DCNS ir „Rosoboroneksport“ pasirašė 2011 m., kai Rusijos gynybos ministras dar buvo Anatolijus Serdiukovas.
Prancūzija pirmąjį laivą „Vladivostok“ turėjo perduoti dar pernai lapkritį, tačiau pareiškė, kad neįgyvendins sutarties sąlygų, kol Rusija taiko agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu. Antrasis laivas, „Sevastopol“, turėjo būti Rusijai perduotas antrąjį 2015 metų pusmetį.
Sutarties nutraukimas aptariamas jau seniai, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusijai tiks variantas su kompensacija.
Tačiau paaiškėjo, kad šalys visiškai skirtingai vertina išlaidų sumą.
„Kommersant“ praneša, kad Prancūzija pasiruošusi grąžinti Rusijai sumą, numatytą darbų priėmimo aktuose: 785 mln. eurų. O Rusija be 893 mln. eurų avanso nori susigrąžinti dar ir lėšas, išleistas įgulos (400 jūreivių) mokymams, infrastruktūros statybai lėktuvnešių bazavimui Vladivostoke ir „Mistral“ laivams pritaikytų sraigtasparnių Ka-52K (keturių bandomųjų pavyzdžių) gamybai.
Dar vienas punktas, dėl kurio šalys nesutaria – tolesnis laivų likimas.
„Kommersant“ tvirtina, kad projekte dėl sutarties nutraukimo yra punktas, kuriame numatyta, kad DCNS grąžins pinigus tik po to, kai „Rosoboroneksport“ ir Rusijos vadovybė suteiks raštišką leidimą parduoti abu laivus „bet kuriai suinteresuotai trečiajai šaliai be jokių išlygų.“
Šis punktas Rusijai netinka, o šalies vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas anksčiau pabrėžė, kad be Rusijos leidimo parduoti „Mistral“ laivų neįmanoma.
Jis priminė, kad Rusijos gynybos ministerijai išduoti galutinio naudotojo sertifikatai laivagalio dalims (jos surinktos Baltijos gamykloje), todėl savarankiškai parduoti lėktuvnešių Prancūzija neturi teisės.