„Branduolinių grasinimų padaugėjo. Imunitetas tokioms kalboms taip pat susiformavo, jos jau nieko nebebaugina“, – leidiniui paaiškino vienas iš pašnekovų.
Paskutinį kartą V. Putinas Vakarams atsakomosiomis priemonėmis grasino tuo atveju, jeigu Ukrainos sąjungininkai leis Kyjivui vakarietiška ginkluotė smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Tada jis akcentavo, kad tai reikštų karą su NATO, o apie branduolinio ginklo panaudojimo galimybę nutylėjo.
Branduolinis atsakas „mažiausiai tikėtinas“ iš visų scenarijų, nes tokio ginklo panaudojimas „iš tikrųjų sukeltų didelį Rusijos partnerių globaliuosiuose Pietuose nepasitenkinimą, o ir, vertinant iš karinės perspektyvos, tai nebūtų efektyvu“, – „The Washington Post“ sakė Rusijos akademikas, palaikantis glaudžius santykius su aukšto rango Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovais.
Anot jo, diskusijose apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą pervertinama tokio tipo eskalacijos grėsmė, o alternatyvoms skiriama per mažai dėmesio: „Vakarai turi globalią karinę infrastruktūrą, tad galima rasti daug silpnųjų vietų.“
V. Putinas svarsto daug įvairių variantų, kaip sumenkinti Vakarų paramą Ukrainai, ir bandys brėžti savas „raudonąsias linijas“, sako politinių konsultacijų bendrovės Prancūzijoje įkūrėja Tatjana Stanovaja: „Yra variantų, kuriais jis negali pasinaudoti, yra ir tokių, kuriuos pasirengęs svarstyti jau šiandien“, – pažymėjo ji. Be to, galimas variantas, kad ir pats Rusijos prezidentas branduolinį ginklą „laiko pačiu blogiausiu variantu visiems, įskaitant ir jį patį“.
Branduolinis smūgis arba tiesioginis puolimas NATO teritorijoje bus svarstomas tik tuo atveju, jeigu „Putinas pajus grėsmę Rusijos, kokia yra dabar, egzistavimui, kai nuspręs, kad kito pasirinkimo jau nebeturi. Tokiu atveju Vakarams teks ryžtis eiti žymiai toliau, nei galvoja dabar, samprotauja T. Stanovaja.
Į Vakarų peržengtas „raudonas linijas“ Kremlius gali reaguoti diversinėmis operacijomis, nukreiptomis prieš karinius objektus Vakarų šalyse, taip pat ir marionetinių grupuočių rankomis, pavyzdžiui, pasitelkęs husius Jemene, sako Karališkojo koledžo Londone karo tyrimų profesorius Lawrence’as Freedmanas.
„Jis (Putinas) nenori, kad situacija peraugtų į kažką dramatiško ar radikalaus, turiu omenyje branduolinį ginklą, arba tiesioginius karinius mūsų ir jos pajėgų veiksmus, bet tai nereiškia, kad nenutiks kažko rimto“, – pareiškė L. Freedmanas.
Anot jo, branduoliniai V. Putino grasinimai dviprasmiški. „Jis leidžia darytis savas interpretacijas, ir žmonės prognozuoja blogiausia“, – paaiškino profesorius.
Kadangi tokios strategijos veiksmingumas mažėja, V. Putinas dar nesugalvojo, kuo ją pakeisti, savo T. Stanovaja. Anot politologės, „niekas nesupranta“, kokį atsakymą galiausiai pasirinks Rusijos prezidentas: „Manau, kad Putinas irgi nesupranta.“