Regione, kuriame daugiausia gyvena musulmonai, per ataką žuvo šešiolika teisėsaugos pareigūnų, stačiatikių šventikas ir keli civiliai gyventojai, tačiau Kremlius stengėsi sumenkinti galimybę, kad už to slypi islamistų teroristai.
Jo pastangos nukreipti dėmesį nuo galimo ryšio gali byloti apie stiprėjantį prezidento Vladimiro Putino, kurio dėmesys ir ištekliai sutelkti besąlygiškai į karą Ukrainoje ir tuos, kurie jam priešinasi Rusijos viduje, pažeidžiamumą, skelbia „NBC News“.
Su Kremliumi susiję politikai be jokių įrodymų nurodė, kad išpuolius surengė „priešai“ iš užsienio, konkrečiai Ukrainos ir NATO žvalgybos tarnybos, nors pats V. Putinas tiesiogiai apie išpuolius nekalbėjo.
Tai tas pats naratyvas, kuris buvo pasitelktas vos prieš kelis mėnesius, kai ginkluoti smogikai netoli Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje nužudė 145 žmones, nors atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IV) padalinys.
Užuot tyrusi, kaip Rusijos žvalgybos tarnybos galėjo nenumatyti tokios svarbos išpuolio, Maskva iš karto apkaltino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus padėjus jį surengti. Tokie kaltinimai sustiprina Kremliaus viešą naratyvą, kad Vakarai kelia didžiausią egzistencinę grėsmę eilinių rusų saugumui.
Išpuoliai kelia rimtų klausimų Putinui
Tačiau du didelio masto teroristiniai išpuoliai, įvykdyti kone vienas po kito, „sukels klausimų, ar karas Ukrainoje atitraukė Kremliaus dėmesį nuo to, kas vyksta Rusijos viduje“, sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ tarptautinio saugumo studijų direktorius Neilas Melvinas.
N. Melvinas pridūrė, kad Dagestane atsinaujinęs smurtas kelia grėsmę regioniniam stabilumui Šiaurės Kaukaze ir V. Putino tvirtinimams, esą jis ten atkūrė tvarką.
Kremlius ne visada taip stengėsi užgniaužti kalbas apie smurtinį islamizmą.
Dagestanas yra daugiausia musulmoniškas Rusijos regionas Šiaurės Kaukaze. Ekstremistinis smurtas ten suintensyvėjo 2000-ųjų pradžioje po dviejų Rusijos pajėgos vykdytų karų kaimyninėje Čečėnijoje. Šie konfliktai leido V. Putinui teigti, esą jis užtikrino taiką ir stabilumą neramumų purtomame regione ir pagerino savo, kaip saugumą garantuojančio prezidento, įvaizdį.
Tačiau pastaruoju metu Dagestanas, – kaip ir kiti etninių mažumų regionai, – labiausiai nukentėjo nuo nepopuliarių V. Putino pastangų mobilizuoti vyrus karui Ukrainoje. Pernai spalį šis regionas taip pat pateko į laikraščių antraštes, kai prieš Izraelį nusiteikusi minia šturmavo Dagestano sostinės Machačkalos oro uostą po to, kai praėjus vos kelioms savaitėms po spalio 7 d. išpuolio iš Izraelio atskrido keleivinis lėktuvas.
Anksčiau Kremlius dėl naujų smurto protrūkių Rusijos Kaukaze kaltino „tarptautinį terorizmą“ ir „džihadizmą“, tuo per daug nesiskirdamas nuo Vakarų šalių, susiduriančių su panašiomis grėsmėmis, sakė Karališkojo Londono koledžo vizituojantis karo studijų profesorius Michaelas Clarke’as. „Tačiau nuo 2022 metų Kremlius labai stengiasi įteigti, kad šie išpuoliai yra kažkaip įkvėpti iš išorės, o tiksliau, kad jie turi sąsajų su Kyjivu, nors ir nedidelių“, – sakė jis.
Pirmadienį Dagestano gubernatorius Sergejus Melikovas leido suprasti, kad valdžios institucijos žino, kas rengė išpuolius ir kokie buvo jų tikslai, tačiau neįvardijo nė vieno kaltininko, o tik paminėjo, anot jo, tarptautiniu mastu kontroliuojamus „kurmius“.
Neskaidri ir nevienareikšmiška informacija taip pat būdinga oficialiai reakcijai į ankstesnius teroristinius išpuolius Rusijos teritorijoje.
Praėjus kelioms dienoms po kovo mėnesį įvykdyto išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje, V. Putinas pareiškė, kad jį įvykdė „radikalūs islamistai“, tačiau kėlė klausimą, kas jiems vadovavo. Praėjus dviem savaitėms po to, jis aiškino, kad Rusija negalėjo būti „islamo fundamentalistų“ taikinys, nes ji yra „unikalus tarpkonfesinio susitarimo ir vienybės pavyzdys“.
Toks neigimas galėjo reikšti, kad po išpuolio „Crocus City Hall“ koncertų salėje saugumo tarnybų dėmesys ir toliau buvo nukreiptas vien į karą Ukrainoje, sakė Blumingtone įsikūrusio Indianos universiteto politikos analitikas Haroldas Chambersas, kuris specializuojasi Rusijos klausimais.
Pažymėtina, kad po sekmadienio išpuolio Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, jog vietos pareigūnas Magomedas Omarovas buvo atleistas iš pareigų ir pašalintas iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“. Tuose pranešimuose teigiama, kad išpuoliuose dalyvavo M. Omarovo sūnus ir sūnėnas. Jei šie kaltinimai teisingi, Kremliui kils nepatogių klausimų.
„Aukštesnis naujausių Dagestano smogikų statusas rodo, kad kovos su terorizmu fonas Šiaurės Kaukaze smarkiai pasikeitė“, – teigė H. Chambersas.
Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį žurnalistams sakė neturįs nuomonės, kas įvykdė išpuolį. Trys JAV pareigūnai „NBC News“ sakė, kad nė vienas ISIS padalinys viešai neprisiėmė atsakomybės dėl šio išpuolio, tačiau už jį gali būti atsakingos kitos vietinės ekstremistų grupuotės.
„Telegram“ kanaluose, susijusiuose su ISIS priklausančia grupuote, įvykdžiusia išpuolį „Crocus“ koncertų salėje, buvo giriamas sekmadienio išpuolis, kurį įvykdė „mūsų broliai iš Kaukazo“, tačiau atsakomybės jie neprisiėmė.
Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas teigė, kad už išpuolį greičiausiai atsakingas „Islamo valstybės“ grupuotės Šiaurės Kaukazo padalinys „Vilayat Kavkaz“, apibūdinamas kaip „sudėtingos struktūros ir koordinuotas“.
Dagestanas – spąstai Putinui?
Straipsnių autorius, publicistas ir visuomenės veikėjas Rostislavas Murzagulovas uri dar vieną versiją dėl įvykių Dagestane.
Bendraudamas su „24 Kanal“ žurnalistais jis teigė manąs, kad Dagestanas Kremliaus vadovui yra spąstai, todėl jis atkakliai nekalba apie šią respubliką. R. Murzagulovas įsitikinęs, kad V. Putinui pateiktas išbandymas – jo paties pakalikų darbas, kad Rusijos prezidentą nutarė patikrinti tie asmenys, kuriuos jisai pradėjo vyti į šalis.
Taip atsitiko, kai jie vieni kitiems paskelbė karą, kurio vektorius krypsta nuo Sergejaus Šoigu iki Nikolajaus Patruševo. R. Murzagulovas mano, kad tie žmonės jaučiasi ypač nepatenkinti ir įvykius Dagestane pateikė kaip pavyzdį, parodantį V. Putinui, ką labai greitai gali padaryti jam ir jo valstybei.
„Tas incidentas neturi nieko bendro su religiniu fanatizmu. Tai specialiai suplanuota akcija, kurios tikslas – išprovokuoti skilimą į Rytus ir Vakarus arba į islamą ir stačiatikybę“, – įsitikinęs visuomenės veikėjas.
„V. Putinas neturi jokių kontrargumentų, kadangi per savo kadencijas pats maksimaliai paaštrino šiuos prieštaravimus. Iš pat pradžių jis pavergė Kaukazą, visą jį užkariavo, kaimais naikindamas regiono kontingentą. Būtent dėl to ten niekada nieks nejautė didelės meilės rusams. Dabar Rusija paskelbė tverianti „rusų pasaulį“, dėl kurio dagestaniečiai kažkodėl privalo masiškai aukotis žūdami [kare]. Juos tai be galo piktina“, – sakė R. Murzagulovas.
Pavojus Putino reputacijai
Pasak R. Murzagulovo, kažkas sąmoningai žaidžia šiais Rusijai būdingais prieštaravimais, siekdamas arba nuversti V. Putiną nuo valdovo krėslo, arba išgąsdinti jį taip, kad jis sutiktų sugrąžintų atleistuosius, įskaitant N. Patruševą.
„Jis puikiai supranta, kad ten nėra žmonių, kurie tik šiaip eitų ir žudytų stačiatikių šventikus. Atkreipkite dėmesį, kad pagrindinis smūgis buvo nukreiptas į valstybės tarnybų pareigūnus, atstovaujančius V. Putino valstybei. V. Putinui mestas dvigubas iššūkis, kuriuo siekiama parodyti, kad ginklas gali būti nukreiptas ir į jo „rusų pasaulį“ su stačiatikių popais, ir į jo valstybės žmones su antpečiais“, – paminėjo R. Murzagulovas.
R. Murzagulovas akcentavo, kad įvykius Dagestane organizavo jėgos iš Rusijos vidaus, norinčios paversti V. Putiną marionete kažkieno rankose, kuria jis ir taip visada buvo – juk kažkada padalijo valdžią savo šalininkams.
R. Murzagulovas mano, kad po įvykių Dagestane V. Putino reputacija visuomenės akyse susvyravo.
„V. Putinas ilgą laiką buvo kolektyvinė figūra, sudaryta iš N. Patruševo, Igorio Sečino, Aleksandro Bastrykino. Sistema subyrėjo. Klanai užsiaugino raumenis, pradėjo suprasti, kad reikia turėti viską, užuot buvus sraigteliu. Jie suprato, kad Putinas prarado protą ir pradėjo idiotišką avantiūrą, kuri baigsis valstybės žlugimu, todėl viskas, ką dar įmanoma padaryti, – kuo daugiau prisivogti“, – sakė R. Murzagulovas.