Atitinkamas sprendimas esą yra reakcija į JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimą Rumunijoje.
„Šis žingsnis kardinaliai pakeitė jėgų pusiausvyrą regione“, – pareiškė V. Bondarevas.
Visgi kiek vėliau V. Bondarevo atstovai spaudai teigė, kad informacija apie Kryme dislokuojamus strateginius bombonešius Tu-22M3 buvo paviešinta per klaidą.
V. Bondarevas dar tikino, kad Kryme dislokuoti strateginiai bombonešiai per artimiausius kelerius metus bus modernizuoti, o tai suteiks galimybę, esant reikalui, „pakenkti bet kuriame Europos taške esančiai priešraketinės gynybos sistemai“.
„Tu-22M3 karinio veikimo spindulys ir jame gabenamų sparnuotųjų raketų įveikiamas atstumas leis užtaisams pasiekti bet kurį Europos kampelį ir pakeliui sunaikinti bet kokį priešiškų priešraketinės gynybos sistemų elementą. Baigus modernizaciją per ateinančius kelerius metus (...) jis taps universalia visų tipų taikinių, esančių už tūkstančių kilometrų, naikinimo priemone“, – pareiškė buvęs kariškis.
V. Bondarevas sakė, kad dabar Kryme dislokuotos nemenkos pajėgos, ir jos nuolat stiprinamos. Pusiasalyje, pasak jo, yra 3RK-S-300 ir S-400, „Buk-M2“, „Pancir-S1“ ir dviejų modifikacijų OTRK „Iskander“.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymą.
NATO smerkia Rusijos „pajėgų stiprinimą“ Kryme
NATO pirmadienį pasmerkė Rusijos „vykdomą didelio masto pajėgų stiprinimą Kryme“, minint Maskvos įvykdytos pusiasalio aneksijos penktąsias metines.
Rusijai švenčiant savo „susivienijimą“ su Krymu, NATO sukritikavo Maskvą dėl jos planų dar labiau militarizuoti Juodąją jūrą.
2014 metų kovą įvykdyti Krymo atplėšimas nuo Ukrainos ir aneksija, taip pat Rusijos vaidmuo Ukrainos konflikte smarkiai pablogino NATO ir Maskvos santykius.
NATO sakė, kad prie „įprasto bendravimo“ su Maskva nebus grįžta, kol nebus „aiškaus, konstruktyvaus Rusijos veiksmų pasikeitimo“.
„Smerkiame Rusijos vykdomą plataus masto karinių pajėgų telkimą Kryme ir esame susirūpinę dėl Rusijos pastangų ir deklaruotų planų toliau telkti karines pajėgas Juodosios jūros regione“, – sakoma NATO Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškime.
Jame nurodoma, kad NATO niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Šiaurės Atlanto Taryba taip pat paragino Maskvą grąžinti šią teritoriją Ukrainai.
Penktųjų Krymo aneksijos metinių proga NATO pareiškė, kad Rusija santykių normalizavimo gali tikėtis tik pakeitusi savo politinį kursą.
Aljansas nepripažins „nelegalios ir neteisėtos“ Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos, sakoma pirmadienį paskelbtame 29 NATO valstybių pareiškime. Kol Rusija nepradės laikytis tarptautinės teisės, prie normalių santykių esą nebus grįžta.
Konkrečiai NATO pareikalavo Rusijos grąžinti Krymą Ukrainai, o taip pat paleisti visus politinius kalinius bei sustabdyti ginklavimąsi Juodosios jūros regione.
Sąjungininkai dar kartą apkaltino rusų tarnybas pusiasalyje pažeidinėjant, be kita ko, Krymo totorių ir kitų vietos bendruomenių žmogaus teises.
V. Putinas lankėsi prieš penkerius metus aneksuotame Kryme
Pagrindiniame Krymo mieste Simferopolyje pirmadienį pusiasalio aneksijos penktųjų metinių proga buvo iškeltos Rusijos vėliavos, ceremonijose šioje nuo Ukrainos atplėštoje teritorijoje dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
V. Putinas Kryme atidarė naują elektrinę ir susitiko su visuomenės nariais, paskelbė Kremlius.
Rusija tvirtino, kad prisijungdama Krymą ištaiso „istorinę neteisybę“: 1954 metais Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė pusiasalį Ukrainai. Aneksija smarkiai padidino V. Putino populiarumą.
Tačiau dėl šios aneksijos ir dėl Maskvos paramos separatistams Ukrainos rytuose Vakarai įvedė Rusijai plačias sankcijas.
„Kovo 18-oji yra išskirtinė diena Sevastopoliui, Krymui ir visai šaliai“, – V. Putinas sakė per naujų jėgainių atidarymo Sevastopolio uostamiestyje ceremoniją.
Pasak jo, šių jėgainių paleidimas žymi „dar vieną svarbų žingsnį stiprinant Krymo energetinį saugumą“.
Kijevas 2015 metų pabaigoje liovėsi tiekti Krymui elektros energiją, todėl pusiasalis tapo priklausomas nuo povandeninio kabelio, jungiančio su Rusija. Dėl šios priežasties pusiasaliui neretai pasireikšdavo energijos stygius.
Šios jėgainės pernai atsidūrė skandalo centre, JAV paskelbus sankcijas Rusijos pareigūnams, perdavusiems Krymui Vokietijos energetikos milžinės „Siemens“ pagamintas dujų turbinas, tokiu būdu pažeidžiant Maskvai įvestas Europos Sąjungos sankcijas.
„Nėra pažangos“
Rusijoje kovo 18-oji buvo oficialiai paskelbta „Krymo susivienijimo su Rusija diena“. Ji minima renginiais visoje šalyje, o Kryme yra nedarbo diena.
Pagrindinėje Simferopolio aikštėje šventei buvo pastatyta scena. Plakatai parduotuvių vitrinose ir ant viešojo transporto primena apie „Krymo sugrįžimo į Tėvynę“ penktąsias metines.
„Yra naujumo, nepriklausomybės, laisvės pojūtis“, – naujienų agentūrai AFP sakė pensininkė, buvusi mokytoja Valentina Dorožko. Jis sakė, jog pasijautė „atgimusi“, kai valdžią perėmė Rusija.
Krymo gyventoja Marina Tiščenko sakė, kad jei referendumas pusiasalyje būtų surengtas šiandien, „dar daugiau žmonių balsuotų už prisijungimą prie Rusijos“.
Tačiau penktą dešimtį metų einantis Olegas Ivanovas ragino V. Putiną keisti kursą.
„Jei mums įvestos sankcijos, reikia susėsti, derėtis ir kažką keisti, – AFP sakė jis. – O jei pažangos nėra, tada laikas kažkam kitam daryti ėjimą.“
„Amžinai Rusijos dalis“
V. Putinas 2014 metų kovo 18-ąją pasirašė susitarimą su vietos atstovais dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Dviem dienomis anksčiau buvo įvykęs „referendumas“, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu.
Prokremliška žiniasklaida pirmadienį skelbė pranešimus apie valdant Rusijai Kryme įvykusias „teigiamas permainas“.
„Pasaulyje didėja supratimas, kad Krymas yra ir amžinai bus Rusijos dalis“, – laikraščio „Izvestija“ skiltyje rašė Rusijos aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko.
Tačiau liberali spauda pažymi, kad dėl Krymo prijungimo rusai tapo neturtingesni ir labiau atskirti nuo pasaulio.
Krymo perėmimas išprovokavo Rusijoje euforiją ir patriotizmo bangą, bet praėjus penkeriems metams pusiasalis valdžiai „nebėra politinės naudos šaltinis“, rašė liberalus laikraštis „Novaja Gazeta“.
Kovo pradžioje paskelbti Visuomenės nuomonės fondo (FOM) apklausos rezultatai parodė, kad tik 39 proc. rusų mano, jog Krymo aneksavimas atnešė Rusijai daugiau naudos nei žalos. 2014-aisiais taip manė 67 proc. respondentų.