Anot jo padėjėjų, D. Trumpas imsis veiksmų „pribloškiamai sparčiai“, kad užbaigtų karą Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Kaip skelbia „Financial Times“, karas Ukrainoje gali būti užbaigtas abiejose sienos pusėse sukuriant autonominių ir demilitarizuotų zonų, bet be Ukrainos įstojimo į NATO. Sutarties laikymąsi kontroliuotų Europos kariuomenės, ne NATO pajėgos ar Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) taikdariai.
Kaip nurodė D. Trumpo patarėjai, Amerika neprivalo užsikrauti finansinės naštos taikai palaikyti, užtat Europa turi prisiimti didžiausią atsakomybę už konflikto sureguliavimą.
Kai kurios NATO valstybės narės nuogąstauja, kad JAV įtakos sumažėjimas gali tapti susiskaldymo Europos Sąjungos (ES) ir Aljanso viduje priežastimi. Vienybės stokoja ir Respublikonų partija, visgi daugelis jos narių nori „Ukrainą palikti Europai“.
Vieno iš „Financial Times“ pašnekovų, anksčiau dirbusių D. Trumpo administracijoje, manymu, norint priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, būtų galima iš karto keleriems metams iš darbotvarkės pašalinti Ukrainos narystės NATO klausimą. Jo teigimu, konfliktas bus įšaldytas, Ukraina neatiduos jokių teritorijų, tuo tarpu Rusija neatsisakys savo teritorinių pretenzijų, ir derybos vyks suvokiant, kad, ko gero, „galutinio susitarimo nebus, kol Putinas nenulips nuo scenos“.
Kalbant apie tai, kaip priversti Rusijos prezidentą derėtis tuo metu, kai jis mano turintis aiškų pranašumą, kitas dienraščio pašnekovas sakė, kad D. Trumpas galėtų pagrasinti sugriauti Rusijos ekonomiką.
Savo ruožtu, D. Trumpo bendražygis Richardas Grenellis patikino „Financial Times“, kad buvęs JAV prezidentas žino, kaip abi šalis pasodinti prie derybų stalo.
„Rusams ir ukrainiečiams teks derėtis“, – R. Grenellį cituoja dienraštis.
D. Trumpas ne kartą žadėjo greitai nutraukti karą Ukrainoje laimėjęs prezidento rinkimus. Jo teigimu, jis puikiai pažįsta ir Rusijos lyderį, ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, todėl jam pavyks „labai greitai išspręsti šią problemą“.