Tai pranešė britų laikraštis „Times“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
D. Trumpas tebėra įsitikinęs derybų akis į akį nauda ir žada atkurti santykius su Putinu, jei lapkričio mėnesį bus perrinktas. Jis savo šalininkams pareiškė, kad per vieną dieną po įžengimo į Baltuosius rūmus sudarys susitarimą užbaigti karą Ukrainoje.
Bet atrodo, kad Trumpui teks ieškoti alternatyvios vietos diskusijoms. Helsinkis, kuris Šaltojo karo metais buvo mėgstamas JAV prezidentų ir jų sovietinių kolegų susitikimų miestas, atmetė galimybę rengti taikos derybas, kurios galėtų baigtis Ukrainos padalijimu.
„Aš visiškai atmesčiau tokių diskusijų rengimo Helsinkyje galimybę, jeigu Rusija nežengs reikšmingų žingsnių, rodančių, kad ji nori grįžti prie pagarbos tarptautinei teisei“, – pareiškė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Dabar mes nevedame jokio politinio dialogo su Rusija ir neplanuojame jo pradėti, kol Rusija tęsia invaziją į kaimyninę suverenią valstybę“, – pridūrė ji.
Helsinkio atsisakymas priimti JAV ir Rusijos derybas rodo Suomijos politikos pokyčius po rusų invazijos į Ukrainą – šalis atsisakė pokario neutralumo ir įstojo į NATO.
Geraldas Fordas ir Leonidas Brežnevas Suomijos sostinėje 1975 metais pasirašė Helsinkio susitarimus; Michailas Gorbačiovas ir George’as Bushas po 15 metų grįžo į Helsinkį; Billas Clintonas ir Borisas Jelcinas savo susitikimui 1997 metais pasirinko Suomijos sostinę.
2021 metais Suomija pasiūlė surengti šalyje galimą V. Putino ir Joe Bideno susitikimą.
Tačiau panašu, kad Trumpo susitikimas su Putinu 2018 metais buvo paskutinis kartas, kai Suomija tarpininkavo tarp branduolinių galybių.