Anot dienraščio pašnekovų, Kinija ketina už dujotiekiu „Sibiro jėga 2“ tiekiamas dujas mokėti kainą, artimą Rusijos vidaus kainoms, tiesa, jos išsilaiko dabartiniame lygyje dėl vyriausybinių subsidijų. Be to, Pekinas nori pirkti tik nedidelį kiekį dujų, palyginti su dujotiekio pajėgumu.
Dėl minėtųjų nesutarimų „Gazprom“ valdybos ir direktorių tarybos pirmininkas Aleksejus Mileris gegužės mėnesį nevyko kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu į Kiniją. Susitarimas dėl dujotiekio tiesimo buvo vienas iš trijų pagrindinių klausimų, kuriuos V. Putinas aptarė susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, teigia „Financial Times“ šaltiniai. Rusijos prezidentas taip pat prašė padidinti Kinijos bankų veiklos aktyvumą Rusijoje ir ragino Pekiną ignoruoti pasaulinę konferenciją dėl Ukrainos, kuri turėtų įvykti birželio mėnesio viduryje Šveicarijoje.
A. Milerio nedalyvavimas tokiose rimtose derybose buvo „labai simboliškas“, pokalbio su „Financial Times“ žurnalistais metu pažymėjo Kolumbijos universiteto Visuotinės energetikos politikos centro mokslo darbuotoja Tatjana Mitrova. Tuo tarpu griežta Pekino pozicija dujotiekio „Sibiro jėga 2“ atžvilgiu pabrėžia tai, kaip plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą daro V. Putiną vis labiau priklausomą nuo Pekino, kalbant apie ekonominę paramą, rašo dienraštis.
Susitarimas dėl dujotiekio į Kiniją tiesimo galėjo pakeisti „Gazprom“ padėtį – juk dėl 2023 m. praktiškai nutrūkusio gamtinių dujų eksporto į Europos Sąjungą (ES) įmonė patyrė rekordinių nuostolių, siekiančių 629 mlrd. rublių (apie 6,5 mlrd. eurų), rašo „Financial Times“.
Deja, iki susitarimo dėl „Sibiro jėgos 2“ dar toli, ir net jeigu dujotiekis bus nutiestas, „Gazprom“ galės tiekti į Kiniją tik apie 98 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Prieš „Gazprom“ sumažinus, o paskui visiškai nutraukus gamtinių dujų tiekimą į ES, Rusijos koncernas Europos šalims parduodavo apie 200 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.
Kadangi nėra alternatyvių rusiško kuro eksporto maršrutų, „Gazprom“ tikriausiai teks sutikti su Pekino sąlygomis, dienraščiui nurodė Berlyne esančio Carnegie’io Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Viena vertus, Kinijos gamtinių dujų importo apimtys auga ir iki 2030-ųjų gali pasiekti maždaug 250 mlrd. kubinių metrų, rašo „Financial Times“. Kita vertus, Kinija turi pakankamai tebegaliojančių sutarčių, įskaitant ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Uzbekistanu bei Mianmaru, kad užsitikrintų reikiamą gamtinių dujų kiekį. Beje, Rusija jau dabar Kinijai gamtines dujas parduoda pigiau nei kiti tiekėjai – ir daugiau negu du kartus pigiau, nei parduodavo ES šalims.