Leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ duomenimis, pagrindinį vaidmenį apsikeitimo kaliniais schemos Vokietijos pusėje suvaidino šalies teisingumo ministras Marco Buschmannas, raštu generaliniam prokurorui Jensui Rommeliui nurodęs „susilaikyti nuo tolesnio nuosprendžio Krasikovo byloje vykdymo“.
Vokietijos federalinės prokuratūros teigimu, tokį sprendimą galėjo priimti tik šalies teisingumo ministerija. Pabrėžiama, kad, nors M. Bushmanno nurodymas ir buvo teisėtas, rezultatas „nuvylė“. Prokuratūros darbuotojai mano, kad pastarasis sprendimas neatliepė V. Krasikovo nužudyto Čečėnijos lauko vado artimųjų interesų ir yra pernelyg švelnus Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.
„Bild“ turimais duomenimis, dėl žudiko V. Krasikovo paleidimo į laisvę „širsta ir Vokietijos tyrėjai“.
Vokietija ketvirtadienį paskelbė, kad per kalinių mainus su Rusija paleisti nuteistą žmogžudį buvo „nelengvas sprendimas“ ir pareikalavo, kad Rusija ir Baltarusija paleistų visus politinius kalinius.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas pasakė, kad sprendimas paleisti V. Krasikovą atgal į Rusiją buvo grindžiamas Berlyno pareiga Vokietijos piliečiams ir solidarumu su Jungtinėmis Valstijomis.
Kad būtų surengti kalinių mainai, Vokietijos valdžia deportavo kalėti iki gyvos galvos nuteistą rusą V. Krasikovą, užuot suteikusi jam malonę, teigiama laikraščio „Die Welt“ straipsnyje.
Pažymima, kad 2021 m. V. Krasikovas buvo nuteistas griežčiausia bausme – įkalinimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis Vokietijos baudžiamaisiais įstatymais, ši bausmė gali būti sušvelninta tik iškalėjus mažiausiai 15 metų. Rusas kalėjime praleido vos trejus.
Kaip rašo laikraštis, Vokietijos prezidentas Frankas-Valteris Steinmeieris galėjo suteikti malonę V. Krasikovui, tokiu atveju nuosprendis būtų likęs galioti, tik būtų atšauktas jo vykdymas. Visgi Vokietijos prezidento kanceliarijos atstovai nurodė, kad nebuvo gauta prašymo suteikti malonę.
Todėl, norėdama iškeisti rusą, Vokietijos federalinė valdžia nusprendė remtis Baudžiamojo proceso kodekso 456a skirsniu, leidžiančiu deportuoti nuteistąjį, rašo „Die Welt“.
Ruošiantis mainams, V. Krasikovas buvo laikomas Žemutinėje Bavarijoje esančio Štraubingo miesto kalėjime. Už deportaciją buvo atsakingos vietos imigracijos institucijos, ne Berlynas. V. Krasikovas buvo deportuotas Štraubingo imigracijos tarnybos sprendimu.
Kas yra Vadimas Krasikovas?
V. Krasikovas Vokietijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl Čečėnijos lauko vado Zelimchano Changošvilio nužudymo, jam teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Vokietijos prokurorai ir nepriklausomi žurnalistai išsiaiškino, kad minimas asmuo dirbo Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva, žinoma, šią informaciją neigė.
Nužudymas įvykdytas Berlyno Tyrgarteno parke 2019 metais. Rusijos pilietis V. Krasikovas nušovė buvusį Čečėnijos lauko vadą Z. Changošvilį. Liudininkai matė, kaip įtariamasis į upę įmetė dviratį, pistoletą ir tamsių plaukų peruką, ir nedelsdami pranešė policijai. V. Krasikovas buvo sulaikytas bebandantis pasprukti motoroleriu. Po dvejų metų Vokietijos teismas jo kaltę įrodė ir skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, primena „Current Time“.
Tik generalinis Vokietijos prokuroras Ronaldas Georgas pareiškė, kad surinkti visi reikiami įrodymai: „Mes manome, kad šią žmogžudystę užsakė Rusijos valdžia. Vertinant iš Rusijos valdžios perspektyvos, auka buvo valstybės priešas: nužudytasis asmuo Čečėnijoje kariavo su Rusija.“
Teisėjai nusprendė, kad V. Krasikovas vykdė Rusijos valdžios nurodymus, būtent rusų valdžia jam parūpino ir padirbtus Vadimo Sokolovo vardo dokumentus. Su šiuo pasu jis ir atvyko į Berlyną nužudyti aukos. Teisme pats V. Krasikovas ir jo advokatai kaltę neigė. Jie kalbėjo, kad policija jį supainiojo su kitu žmogumi, kad jis visai kitas žmogus.
Nepaisant to, tyrimų projekto „Bellingcat“ duomenimis, V. Krasikovas gimė 1965 metais Kazachstano teritorijoje. Žurnalistai tikina, kad jis specialiosiose tarnybose dirbo jau seniai. „Novaja Gazeta“ tyrimų skyrius kėlė hipotezę, kad V. Krasikovas dar nuo 2007 metų siejamas su elitiniu Rusijos federalinės saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų būriu „Vympel“. V. Putinas V. Krasikovą yra pavadinęs patriotu, tačiau konkrečiai jo pavardės neminėjo.
Per interviu Amerikos žurnalistui Tuckeriui Carslonui V. Putinas Z. Changošvilio žudiką paminėjo būtent galimų mainų į „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gerškovičių kontekste. Pastarasis Rusijoje dėl šnipinėjimo nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme. Po V. Putino interviu kalėjime nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygė Marija Pevčich pareiškė, kad V. Krasikovą turėjo iškeisti ir į A. Navalną.
Kaip „Radio Svoboda“ sakė politologas Stefanas Meisteris iš Vokietijos užsienio politikos tarybos, V. Krasikovas Rusijos valdžiai reikalingas kaip simbolis, įrodantis, kad jie sudėtingoje situacijoje „nepalieka savų likimo valiai“. Ir tai, kaip atkakliai Kremlius dėl V. Krasikovo kovojo, yra nebylus jo darbo federalinėje saugumo tarnyboje pripažinimas, mano politologas. Po apsikeitimo kaliniais Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas padėkojo Vokietijai, kad ši sutiko Maskvai perduoti V. Krasikovą. Labai ilgai Berlynas kategoriškai nesutiko paleisti žudiką į laisvę.