Naujausi pranešimai apie žvalgybos tarnybos BND veiklą Vokietijoje kursto debatus apie valstybės vykdomą sekimą, iškilusį į viešumą po to, kai pabėgęs buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas nutekino daug konfidencialios informacijos.
Naujausi pranešimai labai neparankūs kanclerei Angelai Merkel, kurios biuras prižiūri Vokietijos žvalgybos veiklą – juolab kai vyriausybės vadovė 2013 metais piktai pareiškė Vašingtonui, kad „draugų šnipinėjimas“ neturėtų būti vykdomas, kai E.Snowdeno nutekinta informacija parodė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) šnipinėjo jos mobilųjį telefoną.
Vėliausiame pranešime, paskelbtame Berlyno visuomeninio radijo, įvardijama naujų BND šnipinėjimo taikinių. Kaip pranešama, BND atrankos įrankių – telefonų numerių, elektroninio pašto ir kompiuterinių IP adresų sąrašas buvo perduotas parlamentinės priežiūros komisijai.
Pasak radijo „RBB Inforadio“, kuris neįvardijo savo šaltinių, Vokietija šnipinėjo L.Fabiusą, Hagoje įsikūrusį Tarptautinį Teisingumo Teismą, FTB ir JT agentūras – Vaikų fondą (UNICEF) bei Pasaulinę sveikatos organizaciją.
Į tą sąrašą taip pat buvo įtraukta „daug Europos ir Amerikos bendrovių, tarp jų ginklų gamintojų, tokių kaip Jungtinių Valstijų „Lockheed“, – sakoma pranešime.
Tarp sekamų taikinių buvo vienas Vokietijos diplomatas, kuris 2008–2011 metais buvo Europos Sąjungos stebėjimo misijos Gruzijoje vadovas, taip pat kai kurie aukšto rango ES pareigūnai Briuselyje ir Turkijoje.