Vieną dieną jo karjera, per kurią jam netgi teko Šaltojo karo metais šnipinėti Jungtinėse Tautose Niujorke, staiga užsibaigė. 67 metų V. Jakuninas teigia turįs, ką pasakyti, kaip pats teigia, „vadinamam V. Putino artimiausiųjų ratui“. Jo patarimas labai paprastas: žinokite savo vietą, rašo „Bloomberg“.
„Šiame rate ir toliau vyks rotacija“, – per pusantros valandos trukusį interviu savo biure Maskvoje pareiškė V. Jakuninas. V. Putinui kol kas nepasisekė suformuoti stabilios „valdančiosios klasės, kokia Rusijoje buvo caro laikais“, pabrėžė buvęs „Rusijos geležinkelių“ vadovas.
Ilgametis V. Putino aplinkos žmogus, per daugiau nei 15 metų, kuriuos prezidentas praleido valdžioje, mįslingomis aplinkybėmis ir ne itin švariais būdais susikrovęs didžiulius turtus ir išsikovojęs įtaką, viešai kalba itin retai. Valdančiajai šalies sistemai patiriant didžiulį spaudimą dėl pingančios naftos ir tarptautinių santykių naštos, bet koks V. Putino žingsnis, skirtas išsilaikyti valdžioje, nuskamba žymiai toliau už Maskvos ribų.
Berezovskis ir Gusinskis
Nemažai Rusijos prezidento aplinkos žmonių savo turtą ir privilegijas vertina kaip duotybę, teisėtai jiems priklausančią teisę, bet iš tikrųjų viskas, ką jie turi, tiesiogiai priklauso nuo V. Putino nuotaikos, sprendimų ir tikslų, įsitikinęs V. Jakuninas. Jis pateikia du pavyzdžius iš pirmosios V. Putino kadencijos prezidento poste – jie puikiai iliustruoja, kas gali nutikti užmigus ant laurų.
„Prisiminkite, kad nutiko Borisui Berezovskiui ir Vladimirui Gusinskiui“, – sako V. Jakuninas, kalbėdamas apie du sovietinių laikų oligarchus, kurie neteko savo turtų ir privilegijų, nes bandė daryti įtaką V. Putino Kremliui – manė, kad jiems pavyks elgtis su juo kaip ir su Borisu Jelcinu.
V. Jakunino pasitraukimas iš šalies geležinkelių monopolio rugpjūtį buvo vienas iš drastiškiausių pokyčių, ištikusių „politinį biurą“ per daug metų, be to, jis greičiausiai perspėja ir apie daugiau artėjančių ne itin malonių pasikeitimų, teigia sociologė Olga Kryštanovskaja, atidžiai sekusi Rusijos slaptųjų tarnybų veiklą ir buvusio KGB pulkininko V. Putino gyvenimą.
V. Putino lojalistai taip netikėtai ir grubiai atsistatydina itin retais atvejais. Faktas, kad, kaip susitaikymo ženklo, V. Jakuninas nesutiko priimti vietos senate, iš viso negirdėtas ir neregėtas dalykas, pabrėžia O. Kryštanovskaja.
Jungtinės Valstijos V. Jakuniną į sankcijų, Rusijai pritaikytų dėl veiksmų Ukrainoje, sąrašą įtraukė vieną pirmųjų – dėl to, kad jis „buvo vienas iš artimiausių V. Putino patikėtinių“ ir labai įtakingas Rusijos valdančiojo aparato sraigtelis. Juk „Rusijos geležinkeliai“ per metus perveža daugiau nei milijardą keleivių ir milijardus tonų krovinių.
Vasarnamio bičiuliai
V. Jakuninas ir kiti nariai iš V. Putino Sankt Peterburgo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio gaujos, įskaitant ir Rusijos prezidento administracijos vadovą ir buvusį žvalgybininką Sergejų Ivanovą, sudaro „Rusijos valdančiųjų artimiausiųjų ratą“, skelbdamas sankcijas teigė JAV iždo departamentas.
„V. Jakuninas ir V. Putinas taip pat buvo ir vasarnamių kaimynai prie Komsomolsko ežero, jie buvo vieni iš „Ozero“ vasarnamių kooperatyvo steigėjų 1996 metų lapkritį“, – teigė Amerikos pareigūnai.
Dar vienas iš kooperatyvo „Ozero“ įkūrėjų Jurijus Kovalčiukas taip pat buvo vienas iš 20 į sankcijų sąrašą patekusių įtakingų rusų. Kaip ir dar trys verslininkai iš Sankt Peterburgo, po V. Putino atėjimo į valdžią, taip pat susikrovę didžiulius turtus – šiuo atveju konkrečiai kalbama apie Genadijų Tymčenką ir brolius Arkadijų ir Borisą Rotenbergus.
Priežastys, kodėl V. Jakuninas buvo išspirtas iš šio išskirtinio klubo, išlieka abejotinos.
Jungtinės Karalystės pasas
Jis teigia, kad oficialiai sprendimas atsistatydinti buvo jo paties iniciatyva, esą V. Putinas jam pritarė, tačiau situaciją gerai išmanantys žmonės yra kiek kitokios nuomonės: jie teigia, kad prezidentas pasijuto išduotas, kai vyriausiasis V. Jakunino sūnus gavo Jungtinės Karalystės – šalies, kuri sankcijomis dėl Ukrainos baudė Rusiją – pilietybę.
Kremlius apie tai žinojo, niekas tokiam sprendimui neprieštaravo, per interviu pabrėžė V. Jakuninas.
„Mano sūnus Jungtinėje Karalystėje gyvena penkerius metus, jis turėjo teisę prašyti ir gauti tos šalies pilietybę. Nuo Rusijos valdžios pareigūnų aš šio fakto neslėpiau ir neketinau slėpti“, – pripažino V. Jakuninas.
Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas situacijos komentuoti nepanoro.
O. Kryštanovskaja sako, kad viena iš pagrindinių tokių pasikeitimų priežasčių galėjo būti ir situacija bendrovėje „Rusijos geležinkeliai“. Bendrovė kaip reikiant išaugo, pradėjo dirbti neveiksmingai, prasidėjo kaltinimai korupcija, tad verkiant reikėjo naujos valdžios. Situaciją apsunkino ir šalies ekonomiką ištikusios bėdos, prasidėjusi recesija.
Bandymai apsaugoti turimą turtą
Žmogus, pasirinktas pakeisti V. Jakuniną – 46 metų logistikos specialistas ir susisiekimo viceministras iš Sankt Peterburgo Olegas Belozerovas. Įdomu tai, kad šis asmuo taip pat artimai susijęs su broliais Rotenbergais.
Tarptautiniam politinės ekspertizės institutui Maskvoje vadovaujantis Jevgenijus Minčenka sako, kad V. Jakuninas paprasčiausiai buvo nuverstas agresyviau nusiteikusių artimos aplinkos veikėjų, kurių interesams pradėjo kenkti geležinkelių monopolis.
Kad ir kokia bebūtų priežastis, J. Minčenka sako, kad dėl vieno dalyko ginčytis tikrai neverta: V. Putinui artimi žmonės didžiausią dėmesį skiria savo turto ir statuso apsaugai – bet kokia kaina.
V. Putino įstatymai
Kai kurie netgi ryžtasi įsilieti į V. Putino šeimą.
Nikolajaus Šamalovo, dar vieno iš minėtojo vasarnamių kooperatyvo steigėjų, sūnus Kirilas Šamalovas 2013 metais vedė jaunesniąją V. Putino dukrą Kateriną. Didelius turtus jam sukrovė degalų ir chemijos gaminių bendrovės verslas, kurį jis, gavęs valstybinio banko finansavimą, įsigijo iš G. Timčenkos.
Kad ir kaip ten būtų, V. Putinas valdžioje bus saugus tol, kol valdantysis elitas, egzistavęs dar prie bolševikams perimant valdžią prieš šimtą metų, tvirtai neatsistos ant kojų, o šis procesas gali užtrukti dešimtmečius, samprotauja V. Jakuninas.
„Bandymai išmatuoti įtaką kaip artumą prie politinių išteklių tėra sovietų sistemos palikimas“, – teigia V. Jakuninas.