Ombudsmenas interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad vyriausybėje įsitvirtinę populistai „mėgina padaryti neveiksnius arba perimti papildomus valdžios mechanizmus vieną po kito“.
44 metų teisės profesorius kalbėjosi su AFP po balandžio 15-ąją paskelbto Konstitucinio Tribunolo sprendimo, kad A. Bodnaras privalo per kelias savaites pasitraukti iš pareigų.
Nuo 2015 metų Lenkijoje vyriausybę kontroliuojanti konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) „marginalizuoja parlamento vaidmenį, didžia dalimi pažabojo Konstitucinį Tribunolą, prokuratūrą, visuomeninę žiniasklaidą ir kai kurias teismų institucijas“, sakė A. Bodnaras.
Europos Komisija jau ne vienus metus stengiasi priversti Lenkiją ir jos sąjungininkę Vengriją grįžti prie demokratijos normų laikymosi.
Pasak A. Bodnaro, ES vykdomosios valdžios institucijos atsakomieji veiksmai anksčiau lėmė Lenkijoje kai kurių teigiamų pokyčių, bet ombudsmenas atkreipė dėmesį, kad padėtis pasikeitė 2019 metais, kai prie Europos Komisijos vairo stojo Ursula von der Leyen (Urzula fon del Lajen).
„Man susidaro įspūdis, kad vyko nuolatinė tariamo kompromiso, konsensuso ir dialogo su Lenkijos vyriausybe paieška... iš tikrųjų nieko nedavusi“, – teigė jis.
„Tuo metu vyriausybė išnaudojo šį laiką, kad įvestų ir įtvirtintų pokyčius, taip pat vis labiau stengėsi peržengti teismų subordinacijos ribas, – pridūrė A. Bodnaras. – Net kai Komisija sureaguodavo, tai įvykdavo vėliau nei reikėdavo.“
PiS, kurios nariai kaltino A. Bodnarą demonstruojant šališką palankumą opozicijai, tvirtina, kad vyriausybės vykdomos reformos būtinos, siekiant išrauti iš teisingumo sistemos korupciją ir paskutines komunistinio režimo atgyvenas.
„Polexitas“?
Vėliau šį mėnesį Konstitucinis Tribunolas spręs dėl Europos Teisingumo Teismo (ETT), kuris neseniai pasipriešino vyriausybės vykdomų kontroversiškų teismų sistemos reformų svarbiai daliai.
Tribunolas turi pateikti išvadą, ar Varšuva privalo vykdyti laikiną ETT įpareigojimą. Šios bylos esmė – kas Lenkijoje turi pirmumą: ES ar nacionalinė teisė?
A. Bodnaras perspėjo, kad Konstitucinio Tribunolo išvada gali būti dalis „teisinio Polexito“, ir atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje „stiprėja tendencija ignoruoti principą, jog ES teisė yra viršesnė“.
Jo nuomone, naujoji nutartis gali atrišti rankas vyriausybei nesilaikyti tiek ankstesnių, tiek būsimų ETT nurodymų. ES savo ruožtu galėtų paleisti esamą reagavimo mechanizmą, įskaitant finansines baudas, bet kol Briuselis imtųsi veiksmų tikriausiai praeitų keli mėnesiai.
„Kiekvienas papildomas tokio pobūdžio sprendimas nėra vien simbolis, bet ir ribų perženginėjimas, einant nedemokratinės valstybės kryptimi“, – skundėsi teisininkas.
Jis įsitikinęs, kad dabartinė padėtis yra egzistencinis klausimas visai Europos Sąjungai.
„Kas turėtų būti ES? Bendrija, grindžiama demokratijos vertybėmis, ar tiesiog netvirta konfederacija, sudaryta iš valstybių, tarp kurių esama tiek demokratinių, tiek autoritarinių šalių?“ – klausė A. Bodnaras ir perspėjo, kad pastarasis variantas „gali lemti ES subyrėjimą“.
Kova dėl įpėdinio
A. Bodnaras sakė, kad žmogaus teisių ombudsmenai kitose šalyse sakė esantys sukrėsti ir susirūpinę dėl padėties Lenkijoje, juolab kad jo paties biuras tapo šio proceso dalimi, vykstant kovai dėl naujo įgaliotinio paskyrimo.
Nepriklausomo ombudsmeno institucija pirmiausiai buvo įkurta XIX amžiuje Švedijoje. Vienokia ar kitokia forma ji gyvuoja daugiau kaip 100 valstybių.
„Lenkijoje Komunistų partijai ši idėja kilo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tai laikyta tam tikra nuolaida opozicijai ir tuomečiams demokratiniams siekiams“, – pasakojo A. Bodnaras.
Kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės vėliau pasekė šiuo pavyzdžiu.
A. Bodnaras buvo paskirtas prieš ateinant į valdžią dabartinei vyriausybei. Jo penkerių metų kadencija formaliai baigėsi rugsėjį.
Vis dėlto ombudsmenas liko toliau dirbti, nes Seimas, kur PiS ir mažesnės koalicijos partijos turi daugumą, bei opozicijos kontroliuojamas Senatas nesugebėjo susitarti dėl įpėdinio.
Praeitą mėnesį Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad A. Bodnaro darbo pratęsimas prieštarauja pagrindiniam įstatymui ir įpareigojo jį per tris mėnesius pasitraukti.
Kol kas neaišku, kas nutiktų, jeigu iki to laiko nepavyktų rasti jam pamainos.
A. Bodnaras ginčą dėl šio posto laiko valdančiosios partijos strategijos natūralia tąsa. Anot jo, PiS nori užsitikrinti, kad naujas ombudsmenas „nebūtų per daug nepriklausomas, ne per daug pajėgus nuolat prižiūrėti valdančiuosius“.