49 metų majoras generolas Aleksandras Kurenkovas, kurį į atsakingas pareigas ką tik paskyrė Rusijos prezidentas, yra jau šeštasis šalies vadovo apsaugos darbuotojas, padaręs tokią stulbinančią karjerą ir gavęs valdininko postą.
Prieš tai nepaprastųjų situacijų ministro pareigas ėjo kitas buvęs V. Putino asmens sargybinis Jevgenijus Ziničevas, mįslingai žuvęs nukritęs nuo 27 metrų aukščio krioklio.
Žmogumi be veido pravardžiuojamas A. Kurenkovas – gana mįslinga asmenybė, apie jį žinoma labai nedaug, rašo „Daily Mail“. Sklando gandai, kad tarnavo FSB kontržvalgybos agentūroje bei Rusijos federalinėje apsaugos tarnyboje, atsakingoje už šalies įtakingiausiųjų saugumą.
„Putinas jį labai gerai pažįsta asmeniškai. Anot šalies vadovo, asmeninės, tarnybinės ir profesinės Kurenkovo savybės leis jam eiti šias pareigas“, – pareiškė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kritikų teigimu, vis baisesnės paranojos kankinamas V. Putinas pasitiki tik tais, kurie ištikimybę įrodė saugodami jo gyvybę.
Kaip rašo „Radio Svoboda“, prieš tai apie generolą A. Kurenkovą, kurį V. Putinas dabar paskyrė nepaprastųjų situacijų ministru, mažai kas buvo girdėjęs. Žinoma vos viena jo nuotrauka ir ta neryški. Daugų daugiausia – dar viena. Iš kur atsiranda tie žmonės, apie kuriuos nieko nežino net specialistai, ir kur dingsta, lieka neaišku. Koks šio asmens vaidmuo, žurnalistė Jelena Rykovceva aptarinėjo su karybos analitiku Agiliu Rustamzade ir žurnalistu Semionu Novoproduskiu.
„Trečiadienį, gegužės 25 dieną, Federacijos Taryba svarstė kandidatūrą į nepaprastųjų situacijų ministro postą, kurią pateikė prezidentas Vladimiras Putinas. Štai pristatė kandidatą, kurio niekas nežino, niekas to žmogaus nepažįsta, visi pradėjo ieškoti informacijos internete. Politologai sako, kad pirmąsias dešimt minučių agentūros nežinojo net jo vardo. Pirmieji pranešimai skambėjo taip: „Federacijos Taryba gavo prezidento pranešimą apie tai, kad Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovu paskirtas ministerijos Kurgano srities viršininkas Andrejus Kurenkovas“. Kitaip tariant, pagalvojo: na, jeigu jau Nepaprastųjų situacijų ministerija, tai reiškia, kad reikia Kurenkovo ieškoti kažkur ministerijos struktūroje. Paaiškėjo, kad jis visai ne Andrejus, o Aleksandras, apie kurį paprasčiausiai niekur nėra jokių duomenų, o dabar žinoma, kad tas žmogus kažkada buvo V. Putino asmens sargybinis. Kas pas Rusijos prezidentą per prielankumas tiems apsaugininkams, kodėl jie būtinai tampa ministrais arba gubernatoriais?“ – stebėjosi J. Rykovceva.
– Jūs greičiausiai taip pat niekada negirdėjote apie šį žmogų, o juk tai nepaprastųjų situacijų ministras, atsakingas ir svarbus postas. Jūsų nuomone, kodėl ištraukė tokį niekam nežinomą ir bala žino, iš kur?
Semionas Novoprudskis: Man atrodo, kad jis kaip tik toks, kokio reikia, ir iš kur reikia. Situacija Rusijoje tokia, kad į tokius postus reikia skirti lojalius asmenis, kurie už savo karjerą dėkingi konkretiems veikėjams. Amžiną atilsį Ziničevas, Kurenkovo pirmtakas, taip pat buvo žmogus, už visą savo karjerą skolingas Rusijos prezidentui, juos siejo tam tikti santykiai, tam tikri įsipareigojimai. Kitaip tariant, šiuo atveju prezidentas ir vėl skiria „savo ministrą“. O turint omenyje, kad tai ne pati politiškiausia ministerija, o, kita vertus, visas mūsų gyvenimas yra viena nesibaigianti nepaprastoji situacija, tokios pareigos ne kas kita, o atlygis už lojalumą. Taigi, didžiausia to asmens, kurio nepažįstu nei aš, nei kas nors kitas Rusijoje, vertybė jo lojalumas prezidentui.
– Kodėl būtent šiame poste buvo Ziničevas, kuris taip pat iš tų pačių asmenų? Kodėl nepaprastųjų situacijų ministro pareigas būtinai turi užimti kažkas iš savų?
Semionas Novoprudskis: Kaip ten bebūtų, tai vis dėl to jėgos struktūra. Esant tokiai politinei situacijai Rusijoje, prezidentas privalo būti tikras, kad gali pasitikėti vadinamaisiais silovikais, nes dabar būtent jie faktiškai lemia šalies likimą, tai, kaip jis vystosi tokios vidaus ir užsienio politikos sąlygomis. Dabar Rusija – šalis, kurią iš esmės valdo silovikai. Ekonominius postus užimančių asmenų svarba menkesnė, bet ir juos užima prezidento patikrinti, ilgai su juo dirbę asmenys. O jau jėgos struktūrų postuose šalies prezidentas nori matyti tik žmones, kuriuos pažįsta asmeniškai. Natūralu, kad žmonės iš ekonominio bloko turi progų pasirodyti ir ne prezidento fone, sužibėti savo asmeninėje veikloje, o štai tie, kuriuos Rusijos prezidentas nori matyti jėgos bloke, pirmiausia turi įrodyti asmenį lojalumą.
– Agili, kaip jūs manote, kodėl į nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo postą pirmiausia paskirtas apsauginis Ziničevas, o dabar apsauginis Kurenkovas? Gal tai labai turtinga ministerija?
Agilis Rustamzadė: Ne, nemanau, kad čia finansinių schemų klausimas. Nepaprastųjų situacijų ministerija tiesiog tam tikra prasme yra jėgos struktūra. Rusijos Federacijos politinė vadovybė daug dėmesio skiria būtent lojalių žmonių, kuriuos pažįsta asmeniškai, dėl kurių ištikimybės neabejoja, grupelei.
– Semionai, ar teisingai suprantu, kad Ziničevas suprantama, palaidotas, bet palaidotas du kartus? Ta prasme, kad mes taip ir nesužinojome, kaip baigėsi tyrimas dėl jo žūties, neišklausėme nė vieno tos tragedijos, kai ekskursijos metu nukrito į prarają, liudininko pasakojimo. Tyrimas baigtas pamirškite, mes niekada nesužinosime, kas ten nutiko?
Semionas Novoprudskis: Kol valdys šita valdžia, mes tikrai nesužinosime, kas ten nutiko: vargu, ar ta tema dar kas nors kalbės. Ji nuo pat pradžių labai greitai nutildyta.
Dar vienas papildomas paaiškinimas, kodėl svarbus A. Kurenkovo paskyrimas: tai gana drastiškai sutvirtina ne tik pozicijas žmonių, asmeniškai artimų prezidentui, bet ir Nacionalinės gvardijos kaip žinybos. Iki dabar žmonės iš Nacionalinės gvardijos Nepaprastųjų situacijų ministerijai nevadovavo. Pagal savo statusą Nacionalinės gvardija faktiškai asmeninė prezidento armija. Tai rodo, kad tas pats Sergejus Šoigu, kuris akivaizdžiai liovėsi buvęs mylimiausias Rusijos prezidento ministras, dabar niekaip nekontroliuoja Nepaprastųjų situacijų ministerijos, ją kontroliuoja Nacionalinė gvardija, konkrečiai jos vadovas Viktoras Zolotovas, šiuo metu laikomas vienu asmeniškai artimiausių Rusijos prezidento žmonių.